°C
      2024 12 26 Ketvirtadienis

      Dresuotoja: jei bandote atimti šiukšlę, šuo galvoja, kad kėsinatės į jo grobį ir planuojate ją suvalgyti patys

      Nuotrauka: Asmeninis archyvas

      Autorius:
      2018-09-27 18:00:00

      Sukluskite visi, namuose auginantys šunis, ypatingai tie, kurie turi dar visai jaunus šunelius! Dresuotoja Ana Menčiūnienė pažers daugybę patarimų, kaip auklėti šunelį namuose. Atidžiai skaitome, mokomės ir mokiname keturkojus draugus!

      Pirmieji šuns gyvenimo metai. Ką šeimininkams svarbu žinoti?

      Teisingas auklėjimo procesas – nėra per daug drausmės ir griežtumo. Drausmė turi būti, tik jos nereikia per daug, o griežtumas apskritai nereikalingas. Svarbu nustatyti elgesio ribas, savo namų taisykles ir jų nuosekliai laikytis – tai ir yra raktas į gerą šuns elgesį.

      Jei aš nenoriu, kad mano šuo ant manęs šokinėtų, aš neskatinsiu jo už tai – niekada nepaglostysiu, kai jis stovės ant galinių letenų atsirėmęs į mane priekinėmis, niekada neduosiu jam skanėsto, kai jis stumdosi ir jo reikalauja, nesijuoksiu ir nesikalbėsiu – visos mūsų teigiamos emocijos yra suprantamos, kad šeimininkas patenkintas tokiu elgesiu. Norime, kad šuniukas nešokinėtų, bet, kai jis šokinėja, juokiamės ir švelniai stumdome jį, tokius veiksmus jis supranta kaip žaidimą. Nesudėtinga nutraukti nepageidaujamą šuniuko elgesį – pakanka surimtėti, atsistoti, atsukti nugarą ir sulaukti momento, kai jis nurims. O va tada jau paskatinti skanėstu ir teigiamomis emocijomis. Ir tam visai nebūtinas griežtas tonas ir griežtumas – šuo tiesiog turi išmokti daryti išvadas.

      Kokias klaidas dažniausiai daro žmonės bandydami dresuoti namuose?

      Dažniausios klaidos – neaiški užduotis šuniui (kartais net pats šeimininkas tiksliai nežino, ko nori iš savo šuns); nemokėjimas perduoti šuniui teisingos informacijos; labai greitas kriterijų kėlimas; nenuoseklumas veiksmuose ir kantrybės nebuvimas. Kantrybė – svarbiausias žodis šunų mokyme. Jei mokyti šunį nepavyksta pakankamai ilgai, nereikėtų pykti ant šuns – jei jis kažko nesupranta, vadinasi, mes nemokame jam paaiškinti. Tuomet verta kreiptis pagalbos pas profesionalą.

      Su kokiomis problemomis dažniausiai kreipiamasi? Gal galite duoti praktinių patarimų, kaip jas išspręsti?

      Dažniausiai pasitaikančios problemos šuo nereaguoja į kvietimą, tempia pavadėlį, kilnoja nuo žemės šiukšles. Elgesio priežasčių gali būti labai daug ir bendri patarimai gali netikti kiekvienam šuniui, bet pasistengsiu papasakoti, ką reikėtų daryti.

      Šuo nereaguoja į kvietimą

      Mokyti šunį reaguoti į kvietimą, reikėtų pradėti ramioje aplinkoje, ten, kur yra mažiau dirgiklių. Nepaleiskite šuns, jei žinote, kad jis gali neatbėgti – taip skatiname šunį neatsišaukti dar labiau. Geriau pasirinkite aptvertą aikštelę arba uždėkite ilgą pavadėlį. Su savimi turėkite mėgstamiausius šuns skanėstus, kaskart jam atsikvietus, pavaišinkite šunį gardėsiu. Apdovanojimu už kvietimą gali būti ir judrus žaidimas su šunimi, mūsų teigiamos emocijos. Mokykite šunį atsikviesti pasivaikščiojimo pradžioje – jei kiekvieną kartą kviesite šunį prieš vedant jį namo, kvietimas pradės asocijuotis su laisvės praradimu. Šuo visuomet renkasi – natūralu, kad jam norisi pratęsti žaidimus su savo draugais arba ilgiau laisvai pabėgioti tyrinėjant aplinkinius kvapus. Už kvietimą prieš vedant namo, pasiūlykite ką nors ypatingo.

      Pavadėlio tempimas

      Pavadėlio tempimas atsiranda, kai nuo mažens neteisingai vedžiojame šuniuką. Šuo tempia tik todėl, kad gali nutempti šeimininką iki jam įdomių objektų – kuo stipriau tempiu, tuo greičiau pasiekiu savo tikslą. Jei šuo suvoktų, kad bent koks, net menkiausias pavadėlio tempimas tikslą pasiekti nepadeda, o įvyksta atvirkščiai – šuo pasidaro kitokias išvadas. Vienas šuo išmoksta gana greitai, su kitu tenka padirbėti ir kelias savaites. Šiuo atveju ir vėl labai svarbūs dalykai – kantrybė ir nuoseklumas.

      Kilnoja šiukšles nuo žemės

      Šiukšles šuo kilnoja tik todėl, kad jam įdomu jas „medžioti“. Jei šuo kažką rado, jis tai supranta kaip savo laimikį ir visiškai nesuvokia, kad gali sau pakenkti, suėsdamas 3 savaičių senumo žuvies ašaką ar kažką panašaus. Jei bandome iš šuns tai atimti, vejamės iš paskos, šuo mano, kad kėsinamės į jo „grobį“ ir šiukšlę planuojame suvalgyti patys. Mano, kad mums jos kažkodėl reikia, tada šuo ryja savo atrastą „skanėstą“ dar greičiau, ir ištraukti jį iš nasrų dažniausiai nepavyksta. Mokinant nekilnoti šiukšlių, svarbu išmokyti šunį paimti maistą pagal komandą, keisti rastą daiktą į tai, ką siūlo šeimininkas: „Išspjauk ašaką ir už tai gausi jautienos gabaliuką.“ Tokiu būdu šuo mokosi rinktis, negadina santykių su šeimininku.

      Skaityti komentarus