°C
      2019 11 22 Penktadienis

      „SpaceX" raketa išskraidino į Mėnulį privataus Izraelio konsorciumo aparatą

      Nuotrauka: Business insider nuotr.

      Autorius: BNS informacija
      2019-02-22 20:00:00

      JAV kosminių technologijų bendrovės „SpaceX" raketa ketvirtadienį iš Kanaveralo kyšulio Floridoje ketvirtadienio vakarą į Mėnulį išskraidino vieno Izraelio konsorciumo aparatą „Beresheet" („Pradžia").

      Grupė „SpaceIL" siekia tapti pirmąja privačia organizacija, paleisiančia aparatą, turintį pasiekti Mėnulį. Be to, „Beresheet" yra pirmas Izraelio į Mėnulį pasiųstas aparatas.

      Raketos paleidimas vyko sklandžiai.

      Elono Musko (Ilono Masko) vadovaujamos „SpaceX" raketa „Falcon 9" su 585 kg sveriančiu „Beresheet" pakilo ketvirtadienį 20 val. 45 min. vietos (penktadienį 3 val. 45 min. Lietuvos) laiku.

      „Falcon 9" taip pat išskraidino po vieną Indonezijos ir JAV Oro pajėgų tyrimų laboratorijos palydovą.

      Raketos paleidimas tiesiogiai stebėtas Izraelyje. Valstybinės įmonės „Israel Aerospace Industries" (IAI) valdymo centre su inžinieriais šio įvykio transliaciją stebėjo ir izraeliečių premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus).

      „Beresheet" nusileidimas ant Mėnulio planuojamas po septynių savaičių, balandžio 11-ąją.


      „SpaceIL" vadovas Ido Anteby (Idas Antebis) ir IAI  kosminių technologijų padalinio generalinis direktorius Opheras Doronas (Oferas Doronas) anksčiau šią savaitę sakė, kad „Beresheet" mažiausiai šešis kartus apsisuks aplink Žemę, kad įgytų pakankamą greitį pasiekti Mėnulį ir nusileistų ant jo paviršiaus.

      Pastaraisiais mėnesiais „SpaceIL" stengėsi sužadinti visuomenės susidomėjimą šia misija. Konsorciumo atstovai lankė šalies mokyklas ir užsakė televizijos reklamų, teigiančių, jog Izraelis pagal savo kosminius pajėgumus susilygino su pasaulio galybėmis.

      Maždaug skalbyklės dydžio zonde sumontuoti prietaisai Mėnulio magnetiniam laukui matuoti. Jis taip pat skraidins Biblijos tekstą, mikroskopiškai išgraviruotą ant nedidelio metalinio disko, skaitmeninių failų su vaikų piešiniais, izraelietiškomis dainomis, Holokaustą išgyvenusio žmogaus prisiminimais bei Izraelio vėliavą.


      Izraelio kosminės programos vadovas Avi Blasbergeris (Avis Blasbergeris) išreiškė viltį, kad „SpaceIL" šalyje sukurs „Beresheet" efektą", panašiai kaip JAV „Apollo" kosminė programa paskatino naujosios amerikiečių kartos susidomėjimą mokslu.

      „Aštuntasis žemynas"

      Ši misija yra dalis atsinaujinusio pasaulio susidomėjimo Mėnuliu, kartais pavadinamu mūsų planetos „aštuntuoju žemynu", ir vyksta praėjus 50 metų po pirmojo amerikiečių astronautų išsilaipinimo ant Žemės palydovo paviršiaus.

      „Čia kuriama istorija – ir tai (vyksta) gyvai! Izraelis siekia (išsilaipinti) Mėnulyje, ir jūs visi kviečiami tai stebėti", – sakoma penktadienį paryčiais „SpaceIL" paskelbtoje žinutėje socialiniame tinkle „Twitter".

      „SpaceIL" buvo įkurtas 2011 metais ir iš pradžių varžėsi dėl interneto milžinės „Google" įsteigtos premijos „Lunar Xprize", turėjusios atitekti privačiai bendrovei, pirmajai nuskraidinsiančiai į Mėnulį kibernetinį zondą. Tačiau šis 20 mln. dolerių vertės konkursas pernai buvo atšauktas, nes tapo aišku, kad nė viena iš penkių dalyvavusių kompanijų nespės įvykdyti užduoties iki nustatyto termino.


      „SpaceIL" projekto kaina per kelerius metus išaugo maždaug iki 100 mln. dolerių. Tarp jo pagrindinių donorų yra Pietų Afrikos ir Izraelio milijardierius Morrisas Kahnas (Morisas Kanas) bei kiti rėmėjai iš viso pasaulio.

      M. Kahnas sakė, kad „kiekvienas žydas, ne tik kiekvienas izraelietis, prisimins, kur jis buvo, kai Izraelis nusileido Mėnulyje".

      Jeigu „SpaceIL" bus sėkminga, Izraelis taps ketvirtąja valstybe, pasiuntusia savo aparatą į Mėnulį po Sovietų Sąjungos, JAV ir Kinijos.

      Sausio 3 dieną kinų Mėnulio deivės vardu pavadintas zondas „Chang'e 4" sklandžiai nusileido atokioje Mėnulio dalyje ir tapo pirmuoju tai padariusiu aparatu. Prieš tai, 2013 metų pabaigoje, kinai į Mėnulį nusiuntė savo bandomąjį zondą.

      Amerikiečiai iki šiol yra vieninteliai, pasivaikščioję Mėnulio paviršiumi, tačiau po 1972-ųjų jų daugiau ten nebuvo.

      Izraeliui svarbiausia misija dabar yra pats nusileidimas Mėnulyje, tačiau „Beresheet" taip pat yra instrumentų, leisiančių išmatuoti Žemės palydovo magnetinį lauką, o tai padės suprasti, kaip susiformavo Mėnulis.


      Indijos planai

      JAV kosmoso agentūros NASA administratorius Jimas Bridenstine'as (Džimas Braidenstainas) pasveikino misiją vykdančią Izraelio komandą ir sakė, kad „tai yra istorinis žingsnis visoms šalims ir komercinei kosmoso (rinkai), mums bandant išplėsti savo bendradarbiavimą už žemosios Žemės orbitos ribų bei Mėnulyje".

      Po šiųmečių Kinijos ir Izraelio misijų Indija sieks tapti penktąja Mėnulį pasiekusia valstybe. Pavasarį orbitinis zondas „Chandrayaan 2" turėtų nugabenti aparatą, nusileisiantį ant Mėnulio paviršiaus ir rinksiantį duomenis.

      Japonija 2020–2021 metais irgi planuoja į Mėnulį pasiųsti savo mėnuleigį SLIM.

      Tuo metu JAV sugrįžimas į Mėnulį tapo oficialia NASA politika, rodo 2017 metais prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) parengtos gairės.

      „Šįkart nuvykę į Mėnulį iš tiesų ketiname pasilikti", – sakė J. Bridenstine'as praėjusią savaitę.

      Kad pasiektų šį tikslą, NASA paragino šalies aerokosminio sektoriaus įmones pateikti planų pastatyti kosminę stotį „Lunar Gateway" („Vartai į Mėnulį"), skriesiančią orbita aplink mūsų planetos palydovą, taip pat erdvėlaivį, galintį nusileisti Mėnulyje.

      Numatoma, kad orbitinė stotis – padedant kitoms šalims – bus surinkta ateinantį dešimtmetį. Stotyje, turinčioje pradėti veikti iki 2026-ųjų, galėtų dirbti keturių žmonių įgula, rodo praėjusią vasarą paskelbtas NASA kalendorius.

      Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

      Skaityti komentarus