Kaip dažnai atidedate savo reikalus vėlesniam laikui?
Kaip dažnai girdite šį žodį iš savo artimųjų, kai kažko jų prašote?
Ar kada pagalvojote, kas mus verčia vėl ir vėl sakyti „vėliau“?
Tačiau, žinoma, kai kurie žmonės šį žodį pakeičia į „kitą kartą“,„ne šiandien“,„aptarkime tai rytoj“,„aš pagalvosiu“…
Kas mus verčia atidėti darbus ir svarbius sprendimus? Gali būti kelios priežastys.
1. Aš tikiuosi, kad viskas kažkaip ir be manęs išsispręs.
2. Man baisu pradėti kažką naujo. Bijau nežinomybės. Tai kaip eiti į tamsų kambarį, kuriame niekada nebuvai..
3. Aš galvoju, kad „kol kas“ nesu pasirengęs/-usi šiai veiklai. Arba kažko „nenusipelniau“.
Svarbiausia ne priežastys, o pasekmės
Galima rasti ir daugiau priežasčių tam „vėliau“. Tačiau esmė ne priežastyse, o pasekmėse.
Visi yra girdėję posakį „Mūsų ateitis priklauso nuo mūsų pačių“. Ir dauguma su juo sutinka, suprasdami, kad negalima kaltinti vien aplinkybių dėl to, kas nutinka gyvenime.
Kiekvieną dieną, net kiekvieną minutę mes renkamės.
Galima nuolat rinktis nieko nekeisti ir suktis užburtame rate (pavyzdžiui: namai-darbas-sofa-televizorius), o galima kiekvieną dieną padaryti kažką, kas nuvestų į svajonių gyvenimą.
Suprantama, kad pirmu atveju po dešimties metų mūsų laukia viena ateitis, o antru - visai kita.
Bet apie tai susimąstome labai retai. Būna, nubundam tarsi iš sapno perskaitę kokią nors įkvepiančią knygą ar straipsnį, pažiūrėję filmą ar pabendravę su išmintingu žmogumi, tačiau po dienos kitos ir vėl sakome įprastą „vėliau“ ir pasineriame į saldų intertiško gyvenimo sapną.
Tai ką daryti?
Pirma, nustatyti sau švyturius. Pavyzdžiui, pagalvoti, ką norite matyti savo gyvenime po dešimties metų. Įvertinti visas gyvenimo sferas ir įsivaizduoti, kokios jos bus po 10 metų. Kas jus supa? Kuo užsiimate? Ką mokate ir gebate daryti? Kas esate? Dėl ko gyvenate?... Pamatėte?
Antra, išsikelkite bent tris svarbius tikslus metams. Tegu šie tikslia bus skirtingose gyvenimo sferose, kurios jums pačios svarbiausios.
Ir trečia, išsiugdykite įprotį kiekvieną rytą išsikelti tris dienos tikslus. Ne tik pagalvokite apie juos, bet ir užsirašykite.
O vakare verta atsižymėti, kuriuos iš dienos tikslų įvykdėte.
Toks trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų žymėjimas naudingas keliais lygmenimis:
- Jūs žinote, kur judate
- Jūs disciplinuojate save kiekvieną dieną, nepasiduodami įprastam ir žlugdančiam „vėliau“
- Įdarbinate savo pasąmonę, kuri padeda pasiekti tikslus.
Apie paskutinį norisi pakalbėti plačiau. Tik 6% žmogaus elgesio lemia sąmonė. 94% mūsų veiksmų yra nesąmoningi, mes pasiduodami toms nuostatoms, kurios yra nusėdę į pasąmonę.
Iš esmės, aiškiai įsivaizduodami savo norimą ateitį, jūs įvedate save į transo būseną ir paleidžiate pasąmonę savo planų vykdymui. Kuo ne burtai?
Tiesiog neatidėkite to vėlesniam laikui.
Parengta pagal Natalijos Timakovos mintis








Skaityti komentarus