Atrodo, kad jaunoji šių partijų karta nusprendė tęsti geriausias savo mokytojų tradicijas. Vakar – politiniai oponentai, šiandien – „bendraautoriai“, o rytoj, matyt, ir bendros politinės strategijos.

Tik kyla paprastas klausimas: o kur tada ideologija ir vertybės?

Jeigu socialdemokratai ir konservatoriai taip lengvai randa bendrą kalbą, gal rinkėjams apskritai nebereikia vargintis skaitant partijų programas? Užtenka prieš rinkimus turėti skirtingus logotipus, o po rinkimų – bendrą darbotvarkę.

Tartis dėl valstybei svarbių klausimų būtina. Tačiau kai principingi oponentai staiga tampa „bendraautoriais“, natūraliai kyla klausimas: kur baigiasi valstybės interesas ir prasideda politinis išskaičiavimas?

Tad sveikiname Lietuvą su naujuoju „SK projektu“.

O tikra opozicija? Panašu, kad tokia Lietuvoje lieka tik "Nemuno aušra".

P. S. Gal kitas žingsnis – susitarti ir dėl nekonkuravimo per savivaldos rinkimus? Juk kai kur jų „bendras darbas“ matomas dar nuo ankstesnės kadencijos. Kam apsimesti, kad vyksta politinė konkurencija?