°C
      2022 10 01 Šeštadienis

      Algimantas Rusteika: Tai „svajonių valdžia" mūsų šalies priešams

      Nuotrauka: Minfo koliažas

      Autorius: Algimantas Rusteika
      2022-08-09 15:00:00

      Tai „svajonių valdžia" mūsų šalies priešams. Kartais net kyla klausimas, ar valdžios beprotiškų iniciatyvų scenarijai atsiranda laikinųjų Lietuvos teritorijos administratorių galvose, ar padiktuojami iš Rytų. Nes visi bent kiek reikšmingesni pastarųjų metų užsienio politikos veiksmai naudingi mūsų geopolitiniam priešininkui ir nenaudingi bei pavojingi Lietuvos valstybei.

      Ukrainos karas yra taškas, į kurį jau kelis dešimtmečius vedė pasaulio įvykių eiga ir akivaizdžiai parodė mums viską. Visa tarptautinė teisė, JTO, balsavimai ir „pasaulio bendruomenė", visi kasdieniniai lojimai per „telikus" plebėjams yra tik tarptautinio stabilumo institucijų ir taisyklių rinkinukas, taikos meto interesų sureguliavimo ir riboto konfliktų slopinimo įrankis, regimojo pasaulio, kuris yra veikiančių galių rezultatas, spektaklio butaforija eiliniam balsuotojui.

      Realybėje tarptautinį stabilumą ir valstybių sienas garantuoja ne plepantys, švarkuoti institucijų storuliai ir taisyklės, o ekonominių, politinių ir karinių galių santykis. Tam santykiui iš esmės pasikeitus, neišvengiamai pasikeičia jėgų pusiausvyra. Pajuda įtakos zonos, valstybių sąjungos ir pačios valstybės, sienos ir priklausomybės. Praūžia karai, ir galingieji surašo naujas taisykles, kurių privalu laikytis iki kito karto.

      Dėl to buvo prarastos visos mūsų nepriklausomybės. Ir atkurtos buvo dėl to paties, kai pasinaudojom pasikeitusiu jėgų santykiu globaliame žaidimų lauke. Dabar tektoninės plokštės krustelėjo ir pajudėjo, pasaulis įžengė į naują permainų lauką, kur niekas nežino, kaip bus, ir, didiesiems kaunantis dėl savo išlikimo, mažiukų niekas nepasigailės.

      Nėra nieko pavojingesnio tokioje situacijoje už visuomenės skaldymą, supriešinimą, vidaus priešų paieškas. Nėra nieko pavojingesnio už valdžią, besirūpinančią tik savo interesais, ir visuomenės kontrolei įvedančią cenzūrą bei diktatūrinį valdymą. Nėra nieko pavojingesnio už prieš visuomenės valią priimamus įstatymus ir valdžios sąmoningai kurstomą įtampą visuomenėje. Todėl ši valdžia yra blogiausia, kas galėjo nutikti Lietuvai.

      Mes vėl galim prarasti savo valstybę, žmones. Visos tos debilų demonstracijos, antiastravai, susistumdymai prie „lovio" ir „dulkinimosi" laisvių paradai, visi tie tylintys ar kliedintys apie šviesų rytojų bukalaurai, bijantys su žmonėmis pasitarti ir įvedinėjantys faktinį totalitarizmą, šiuo metu gali būti vertinami tik vienu požiūriu. Tai arba sąmoningi, arba apsvaigę nuo savo bukumo valstybės priešai.

      „Žinių tarnybos" naujienas yra pavertusios valdžiai palankių propagandinių nuomonių sakyklomis. LRT transformuota į konservatorių viešųjų ryšių agentūrą ir moderniojoje XXI amžiaus lietuvių tautosakoje šis trumpinys iššifruojamas kaip „Landsbergių radijas ir televizija". Jokios „oficialiosios nuomonės transliavimo" žiniasklaidoje iš viso neturi būti, tai - totalitarizmo ženklas. Kokios nors partijos ar valdžios oficialios nuomonės pristatymui pasaulyje seniai yra sugalvotos pareigūnų spaudos konferencijos ir oficialūs institucijų pareiškimai. Ir nieko daugiau negali būti.

      Visuomeninis transliuotojas turi pateikti objektyvius faktus apie visus įvykius, o ne rankioti kasdien vis primityvesnei propagandinei dėlionei tinkamus fragmentėlius. Visos nuomonės turi būti išsakomos ne per naujienų laidas, o po jų. Lygiavertėse diskusijose, atspindint visų visuomenės grupių nuomones, laikantis konstitucinės žodžio laisvės principo. Visa tai yra įstatymuose, bet faktiškai palaidota po „demokratijos" imitacijomis.

      Viskas labai primena V.Putino nueitą „valdomos demokratijos" kelią ir prasidėjo, atėjus D.Grybauskaitei. Uždraudus R.Janutienės „Paskutiniąją instanciją", „Snoro" banko likvidavimo pretekstu prispaudus „Lietuvos rytą", nepaliaujamai puolant „Respubliką", privertus pasitraukti „Lietuvos žinių" redaktorius V.Vasiliauską ir T.Dapkų, žurnalistų bendruomenė buvo įbauginta ir pamažu pasidavė politinei cenzūrai, greit virtusiai visuotine savicenzūra. Vieša paslaptis, kad D.Grybauskaitės karaliavimo metais TSKP CK metodais per patarėjus buvo duodamos komandos redakcijoms, prezidentūroje buvo organizuojami nevieši svarbiausių žiniasklaidos priemonių redaktorių „pasitarimai", kurių metu buvo pateikiama „vertingų pasiūlymų ir patarimų".

      Galutinai žiniasklaida buvo nupirkta valdžios institucijų žarstomais „viešinimo" milijonais ir už biudžetinius pinigus perkamais „autoriniais" tekstais, kur užsakovas nenurodomas, o sumos paslėptos po sutartimis su reklamos agentūromis, kurių sandoriai yra „komercinė paslaptis". Dabar karo Ukrainoje pretekstu įvesta nepaprastoji padėtis, ir žiniasklaidą reguliuojančių įstatymų pataisos visuotinę politinę cenzūrą faktiškai įteisino.

      Tikrųjų permainų Vyriausybės, kuri ateis, pirmasis valstybės sugrąžinimo piliečiams uždavinys - LRT pertvarkymas. Visuomenė turi rinkti visuomeninio transliuotojo vadovybę, o valstybė gali finansuoti tik perdavimo, įrangos, pastatų ir savo užsakytų laidų kaštus. Visas savo dabartines, už valstybės vadovų didesnes algas LRT bosams tektų užsidirbti (arba neužsidirbti) laisvai mokamu (arba nemokamu) abonentiniu mokesčiu. Žiniasklaidos šališkumas, kryptinga propaganda ir vienos politinės jėgos protegavimas turi būti pripažinti kriminaliniu nusikaltimu - prekyba poveikiu ir politine korupcija. Pakaktų vienos bylos, vienos realios bausmės ir visos cenzūros ir savicenzūros baigtųsi.

      Ne tik skruzdėlės ir bitės, vilkai ar liūtai, bet ir žmonės yra bendruomeniniai gyvūnai, kurie išgyventi vieni turi mažai šansų arba jokių neturi. Išvarymas iš visuomenės nuo seno buvo taikomas kaip bausmė, tolygi socialinei, o dažnai ir fizinei mirčiai. Todėl prisitaikymas prie daugumos, sveikas konformizmas yra natūrali visuomenės ir kiekvieno individo būsena, palaikoma daugumos viešosios nuomonės. Pažanga ir naujovės atsirasdavo kaip mažuma, kuri visada iš pradžių atmetama, nes neatitinka viešo diskurso - tą rodo visa istorija.

      Taip buvo iki šiol. Globalizmas, informacinės revoliucijos epochoje privatizavęs ir uzurpavęs žiniasklaidą, sukūrė netikrą, virtualią, imitacinę tikrovę ir suklastotą viešąją nuomonę, kur mažumos nuomonė pateikiama kaip daugumos, o daugumos nuomonė pašalinama. Esame ne šiaip šio proceso dalis - pas mus šis procesas nuėjęs daug toliau. Netikra tikrovė yra sąmoningai, organizuotai, valstybės lygmeniu padaryta minčių kontrolės įrankiu.

      Šioje suvaidintoje absurdo realybėje, kuri naudojama politinėms manipuliacijoms, natūralaus konformizmo bendruomeninis instinktas išlieka, tik jau dauguma prisitaiko prie mažumos nuomonės, kuri reiškia nebe pažangą, o degradaciją. Tuo paaiškinama didžiosios visuomenės dalies baimė, nenoras išsakyti savo poziciją ir tylėjimas, matant akivaizdų absurdą ir netiesą politinėje ir viešojoje erdvėje.

      !-5-!

      Klausiate, kada tai gali baigtis? Melo imperijos anksčiau ar vėliau miršta, šiai taip pat jau atėjo laikas. Noras apšaukti oponentus valstybės priešais valdžiai niekada nepraeis, tačiau jie nuėjo per toli ir nesiorientuoja realybėje, kurioje patys tapo valstybės ir visuomenės priešais. Ir liks vieni uždarame parsidavusios žiniasklaidos „burbule" su etatiniais pakalikais ir nedideliu sluoksneliu biudžeto lėšomis mintančių „siurbėlių". Artėjanti visuotinė krizė pabudins tyliąją daugumą ir jie bus nušluoti.

      Skaityti komentarus