Tačiau už šio ultimatumo slypi Vokietijos interesas sumažinti Europos Komisijos siūlomą ilgalaikį ES biudžetą, pirmiausia ribojant išlaidas įvairioms ES programoms, įskaitant sanglaudos finansavimą. Išvertus į lietuvių kalbą - mažiau paramos jos reikalingoms ES šalims, mums taip pat.

Didesnio finansavimo iš ES fondų siekia ir kai kurios valstybės, nenorinčios prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų Ukrainai - Čekija, Vengrija, Slovakija, Bulgarija. Merzas faktiškai joms kelia sąlygą: norite europinių pinigų – turite prisidėti prie Ukrainos finansavimo.

Taip Ukrainos klausimas tampa spaudimo priemone derybose dėl viso ES biudžeto. Vokietija, būdama viena didžiausių grynųjų įmokų mokėtojų, suinteresuota ne tik paskirstyti Ukrainos finansavimo naštą visoms valstybėms, bet ir apriboti savo būsimas įmokas į bendrą biudžetą.

Todėl kyla pagrįstas klausimas: ar Ukraina čia nėra patogus pretekstas siekti gerokai platesnio tikslo – sumažinti bendras ES išlaidas ir Vokietijai tenkančią jų dalį? Abu tikslai vienas kitam visiškai netrukdo. Priešingai – puikiai papildo.

Vokietijos poziciją dėl Ukrainos finansavimo ir ES biudžeto susiejimo palaiko Danija, Suomija, Nyderlandai ir Švedija. Visos jos taip pat siekia mažinti Komisijos siūlomą ES biudžetą. Vadinasi, čia jau ne vien Vokietijos iniciatyva, o platesnė finansiškai "taupesnio" ES biudžeto siekiančių valstybių koalicija.

Taigi, už Ukrainą privalės susimokėti visi. O už sumažintą ES biudžetą Vokietija padėkos ir daugiausia sutaupys tie, kurie dabar garsiausiai reikalauja solidarumo. Nes europinis solidarumas – nuostabus dalykas. Ypač tada, kai juo galima apmokėti savo sąskaitas svetimais pinigais.

Apibendrinant galima trumpai pasakyti, kad turtingesnės ES valstybės, siekiančios sumažinti savo įmokas į bendrą biudžetą, kelia sąlygas mažiau turtingoms, vėliau į Sąjungą įstojusioms šalims, kurioms europinė parama gerokai svarbesnė. Ir visa tai pateikiama kaip europinio solidarumo išbandymas.

Solidarumas, pasirodo, taip pat reiškia, kad turtingieji sprendžia, kiek vargingesnieji privalo sumokėti, kad turtingiesiems reikėtų mokėti mažiau. Mažiukams sakoma "nemokėsit Ukrainai - špygą ES paramos patys gausit".

Tik yra ir kitas lazdos galas. Vengrija, Slovakija, Čekija ar Bulgarija gali atsakyti tuo pačiu: „Jeigu nebus sanglaudos finansavimo, nebus ir mūsų pritarimo jūsų biudžetui.“ Ir tada liks automatiškai pratęsiamas ankstesnių programų finansavimas pagal paskutinių metų išlaidas. Kurias pats Merzas ir nori sumažinti.

Todėl tas jo "veto" daugiau derybinė pozicija ir pozavimas prieš rinkėjus, kad kovoja už mažesnius vokiečių pinigus Europai.