Kodėl pasirinktas būtent šis privatus partneris? Kokia jo patirtis ir finansinis pajėgumas? Kokius įsipareigojimus prisiima abi šalys? Ar „KN Energies“ planuoja investuoti savo lėšas? Kokios rizikos kyla Lietuvos valstybei, kaip pagrindinei bendrovės akcininkei? Ir kas yra galutiniai šio sandorio naudos gavėjai?

Tokio pobūdžio tarptautiniuose memorandumuose Užsienio reikalų ministro dalyvavimas kelia klausimų. Ar tikrai būtinas toks dėmesys projektui, kuris kol kas tėra privataus verslo iniciatyva? Kur baigiasi valstybės interesų atstovavimas ir prasideda politinis konkretaus sandorio globojimas?

Susidaro įspūdis, kad valstybės valdoma įmonė į tarptautines rinkas žengia ne viena, o lydima politinio užnugario. 

Tačiau tikėtis skaidrumo apie projektų ekonominę naudą Lietuvai, regis, būtų pernelyg optimistiška. Juk energetikos sandoriai pas mus primena ledkalnį – visuomenei matoma tik maža viršūnė, o visa esmė lieka paslėpta po vandeniu.

Panaši situacija ir su komercine „KN Energies“ veikla Brazilijos Açu uoste. Teigiama, kad veikla sėkminga, tačiau konkretūs finansiniai rezultatai neatskleidžiami, argumentuojant, jog to nereikalauja finansinės atskaitomybės standartai. Kiek dividendų iš šios veiklos gavo valstybė ? Tai taip ir lieka paslaptimi.

Manau visuomenė turi teisę žinoti kiek konkrečiai uždirba tokie projektai kaip Brazilijoje ar būsimi projektai Vietname, nes tai leistų objektyviai įvertinti, ar tarptautinė plėtra duoda grąžą mokesčių mokėtojams.