Todėl premjerės išsakyta nuomonė, gera pradžia laikantis vieningos ES krypties santykiuose su Kinija – siekti mažinti rizikas ir pavojingą priklausomybę („de –risking“), o ne nutraukti ekonominius ryšius ir prekybą („decoupling“).

Pastarųjų metų patirtis aiškiai parodė, kad mažai valstybei pavieniai geopolitiniai išsišokimai ir eksperimentai gali kainuoti labai brangiai.

2021 m. I. Šimonytes vyriausybės sprendimas atidaryti Taivano atstovybę Vilniuje pavadinimu: „Taiwanese Representative Office in Lithuania“ visuomenei buvo pristatytas kaip „vertybinė“ lyderystė, tačiau realybėje jis Lietuvai atnešė ne tik vienkartinį simbolinį dėmesį, bet kartu ir diplomatinį konfliktą su Kiniją, kas virto ilgalaike ekonomine žala mūsų valstybei.

Lietuva veikė viena su Anūku priešakyje, nederino pozicijų su ES. Tikėjosi pasauliui pasirodyti drąsiais, tačiau pasaulyje pasekėjų šiam išsišokimui taip ir neatsirado, kadangi brandžios valstybės geba blaiviai įvertinti situaciją ir galimas pasekmės.
Tai pirmoji ir vienintelė atstovybė, vadinama „Taiwano“ vardu, o ne „Tarpinės atstovybės“ ar „Taipei“ vardu, kaip yra įprasta kitur.

Lietuva patyrė didelių ekonominių nuostolių: eksportas smuko staigiai ir beveik iki nulio, ypač nukentėjo Lazerių pramonė, aukštųjų technologijų komponentai. 

Įmonės prarado Kinijos rinką. Kinija spaudė ir tarptautines korporacijas nenaudoti lietuviškų komponentų tiekimo grandinėje. Net Vokietija ir kitų ES gamintojai vengė lietuviškų gaminių. Sutartys buvo nutraukiamos tyliai.

Žala ir poveikis Lietuvos ekonomikai buvo daug didesni nei skelbia oficialūs skaičiai. Lietuvos įmonės steigė filialus kitose valstybėse, prekes eksportavo per Lenkiją, Vokietiją, keitė kilmės dokumentus tiekimo grandinėse. 

2021 m. Lietuva iš Taivano gavo daug pažadų. Nepaisant pažado įsteigti 200 mln. Eur. fondą, skirtą investicijoms į strategines Lietuvos pramonės šakas –puslaidininkių, lazerių, biotechnologijų ir kitas aukštųjų technologijų sritis, realūs investiciniai srautai siekė vos 7 mln. Eur. bendrai, ir netgi dalis projektų buvo atšaukta. 

Šis fondas buvo pristatytas kaip kompensacija už galimus ekonominius nuostolius dėl Kinijos reakcijos po atstovybės atidarymo. Deja, Lietuvai pažadėtos šimtamilijoninės Taivano investicijos iškeliavo į Vokietiją.

Taip, Lietuva išsišoko ir kiek tai kainavo mums. Nuostoliai skaičiuojami šimtais milijonų, kurie galėjo būti panaudoti gynybai. Tai buvo brangus ir rizikingas Lietuvos diplomatijos diletanto politinis eksperimentas.

Konfliktas su Kinija mažai ką duoda saugumo prasme (tikroji grėsmė iš Rusijos), todėl pritariu premjerės pozicijai –mažinti priešų ir frontų skaičių. 

Dabar tam prireiks laiko ir diplomatijos po truputį atnaujinant dialogą.