Registrų centro istorija šiandien verčia konstatuoti - ištekliai ir dėmesys buvo sukoncentruoti į komercinių paslaugų teikimą, papildomą pasipinigavimą, o ne į valstybės pavestų specialiųjų įpareigojimų vykdymą: objektų /faktų registravimą, duomenų teikimą ir informacinių sistemų kūrimą, tvarkymą bei jų saugumą.
Pagrindinė Registrų centro paskirtis nėra „verslas“, tačiau valstybinis monopolininkas naudodamasis savo išskirtine padėtimi dominavo teikdamas komercines paslaugas: nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas ir bylos parengimas, nekilnojamojo turto individualus vertinimas, pastato energinio naudingumo sertifikavimas, topografinių planų sudarymas, geodezinės nuotraukos, lazerinis skenavimas ir 3D modeliai, žemės sklypų formavimo projektai ir pan. Ką jau kalbėti apie niekuo nepagrįstus įkainius už skubą.
Akivaizdu, RC neturėtų naudotis valstybės suteikta padėtimi taip, kad nesąžiningai konkuruotų su privačiais rinkos dalyviais. Deja, Konkurencijos taryba visada į tai žiūrėjo pro pirštus.
Belieka konstatuoti, jog valstybinis monopolininkas užsižaidė teikdamas komercines paslaugas, konkuruodamas su verslu, o jam patikėtų saugoti duomenų vagystė sudrebino visą valstybę. Kai šios prioritetų eilės susikeičia vietomis, anksčiau ar vėliau tenka susidurti su pasekmėmis.
Interesų grupės ir politikai nuolat kovojo dėl gerai apmokamos Registrų centro vadovo kėdės, stengdamiesi į ją pasodinti „savo žmogų“. Priminsiu, kad neseniai atleistą RC vadovą 2023 m. paskyrė tuometinė ministrė A. Armonaitė. D. Grybauskaitė į šią kėdę taip pat buvo susodinusi jai uoliai tarnavusius asmenis: Saulių Urbanavičių (RC vadovas 2018 – 2023 ), Dianą Vilytę (Paslaugų valdymo direktorė 2019 -2025). Visi atsakingi asmenys į RC svarbą žiūrėjo pro pirštus ir skyrė „savus“ - politiškai angažuotus vadovus, dažnai be tam reikalingų kompetencijų.
Todėl šiandien konservatoriams, liberalams ir demokratams skubėti reikalauti dabartinės valdžios atsistatydinimo ankstoka, nes duomenų apsaugos spragos formavosi metų metus, o saugumo investicijos atsiliko nuo duomenų naudojimo masto. Deja, ir kontrolės mechanizmai neveikė.
P.S. Jei kaip skelbiama, kad duomenų vagystės buvo vykdomos per Migracijos departamentą, tai kelia klausimus konservatoriams, kurie ženkliai plėtė migracijos procesus, nepakankamai rūpinosi prieigų kontrole, kibernetiniu saugumu ir sistemų priežiūra bei negalėjo suvaldyti savo pačių priimtų sprendimų sukurtų rizikų.
Kiekvienas politinis sprendimas turi ne tik humanitarinę ar ekonominę, bet ir administracinę bei saugumo kainą. Ką ir matome šiandien.
Kaip ir uolos erozija, tokios problemos ilgą laiką lieka nepastebimos, o į paviršių išlenda tik tada, kai įvyksta griūtis.
Skaityti komentarus