Metų metais slėptos problemos šiandien smogia valstybei.
Šokiruojančios Valstybės kontrolės išvados tik dar kartą patvirtino tai, apie ką kalbama jau daugiau nei dešimtmetį – valstybės finansų valdyme įsigalėjęs sisteminis aplaidumas.
Nuo 2011 m. Valstybės kontrolė fiksuoja tuos pačius reikšmingus pažeidimus valstybės turto ir finansų valdyme. Netiksliai apskaitomas valstybės turtas, nepatikimi socialinių išmokų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo duomenys, informacinės sistemos nefiksuoja dalies apskaitai būtinų duomenų, po fiktyviomis paskirtimis slepiamos išlaidos.
Sprendimai dėl viešųjų paslaugų, gynybos finansavimo, valstybės skolinimosi priimami remiantis duomenimis, kurių dalies patikimumo auditoriai negali patvirtinti.
Tai jau seniai ne „techninės klaidos“. Tai valstybės patikimumo, skaidrumo ir stabilumo klausimas.
Dar pavojingiau tai, kad ilgus metus nebuvo ne tik realių sprendimų, bet ir realios atsakomybės.
Finansų valdymo chaosas įsibėgėjo tuo laikotarpiu, kai konservatorių Vyriausybei vadovavo save kaip griežtos finansinės drausmės simbolį pateikusi premjerė, kuri audito išvadas pavertė eiline rutina – rekomendacijos nuguldavo stalčiuose, o institucijoms buvo siunčiama aiški žinia: už sisteminį neveikimą pasekmių nebus.
Nes politinis prioritetas buvo, kaip pinigus greičiau išleisti, o ne efektyviai juos panaudoti, nes griežta apskaita nesukuria greito viešo efekto ir už tai negaunami politiniai dividendai.
Todėl šiandien turime ne pavienes klaidas, o įsisenėjusią aplaidumo ir neatsakomybės sistemą.
Ir vos tik pradėjus kelti atsakomybės klausimus, pvz.: dėl LRT, KAM auditų, dėl jūrinio vėjo projekto Baltijos jūroje ar kitų milijoninių sprendimų – buvusieji valdžioje politikai ignoruodami problemų esmę puola ginti sistemą, menkinti viešumą pasiekusius skandalingus faktus.
Tai daug pasako apie valstybės prioritetus ir savus „neliečiamuosius“ susodintus į šiltus postus.
Šioje kadencijoje parlamentinė kontrolė pirmą kartą sistemiškai kelia šiuos klausimus į viešumą:
- reikalaujami institucijų paaiškinimai;
- kviečiami atsakingi pareigūnai;
- kreipiamasi į STT, Generalinę prokuratūrą dėl pažeidimų;
- reikalaujama vadovų atsakomybės.
Ir būtent tai kelia ypač didelį pasipriešinimą. Opozicija kritikuodama dabartinę parlamentinę kontrolę, trukdo jos įgyvendinimui. Kreipėsi net į Konstitucinį teismą. Nes mes pirmą kartą po daugelio metų kalbame ne apie formalų „trūkumų šalinimą“, o apie realią atsakomybę.
Audito komitetas artimiausiame posėdyje atidžiai išnagrinės visus Valstybės kontrolės pateiktos finansų audito ataskaitos aspektus ir apie tai informuos visuomenę. Bus viešinamos sritys, kuriose metų metus dingsta milijonai, kels konkrečius atsakomybės klausimus ir sieks kartu su Vyriausybe, kad valstybėje pagaliau atsirastų ne imitacinė, o reali kontrolė ir atsakomybė už viešuosius finansus.
Skaityti komentarus