Vykdytas pasirengimas krizėms yra aplaidžiai deklaratyvus. Pagal gyventojų aprūpinimo maistu algoritmą, iškilus pavojui valstybės saugumui, savivaldybės savo gyventojus maistu turėtų aprūpinti jau nuo ketvirtos dienos, tačiau nei viena savivaldybė maisto atsargų nekaupia, nes iki šiol neparengta įstatyminė bazė įpareigojanti jas tai daryti.

Valstybės rezervas suplanuotas ir kaupiamas netinkamai, yra nepakankamas, nei viena iš atsakingų ministerijų ir institucijų šiandien dienai nėra sukaupusi reikiamų maisto, medicinos, susisiekimo, civilinės ir priešgaisrinės saugos priemonių atsargų.

Nesudarytas ir ilgalaikis valstybės rezervo sukaupimo planas, trūksta planavimo principų ir kriterijų, nepaskirtos už kiekvieną pavojų atsakingos institucijos. Valstybės rezervas kaupiamas neatsižvelgiant į didžiausią riziką keliančius pavojus ir galimus jų scenarijus. 

Skaičiai kalba patys už save: per 2022–2025 m. pirmąjį pusmetį valstybės rezervo atsargoms kaupti ir tvarkyti panaudota tik 12,6 mln. Eur asignavimų, kas sudaro vos 1,5 Eur vienam Lietuvos gyventojui per metus. 

Akivaizdu, kad už valstybės rezervo planavimą, valdymą ir kaupimą atsakingas Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), savo funkcijas vykdė netinkamai. 

Tai, kad iki šiol nėra sukurta tvari valstybės rezervo atsargų saugojimo ir pristatymo sistema, neparengtas ilgalaikis valstybės rezervo kaupimo planas rodo esminius planavimo, bei finansų valdymo trūkumus ir galimai nusikalstamą aplaidumą NKVC veikloje.

Konservatorių vyriausybė didžiąją dalį šių problemų galėjo išspręsti ES paramos (RRF) lėšas nukreipdama valstybės rezervo sandėliavimo infrastruktūrai sukurti bei rezervui kaupti, tačiau to nepadarė, kaip ir daugelio kitų darbų, nors žmonių bauginimas tuoj tuoj prasidėsiančiu karu tęsėsi visą jų kadenciją.

Audito komitetas, kovo mėn. planuoja grįžti prie šio klausimo svarstymo bei teiks siūlymus esamai situacijai spręsti.