Tai ir imkimės šį durnumą sunaikinti. Pamenate, pulsime jį kaip liūtas, suleisime nagus ir žiauriai paskersime.

Tarsime, kad trečiosios šių straipsnių serijos dalies darbą jau atlikote ir išsiaiškinote svarias priežastis kodėl daug naudingiau valandas po darbo skirti anglų kalbai. Jeigu tai, kad mokėsite anglų, dar ir svariai padės darbe, nei viršininkas, nei kolegos neprieštaraus kad nustosite vaidinti didvyrį ir atėjus laikui trauksite namo (ar liksite darbe, tačiau atsiversite vadovėlį, o skambučių nebegirdėsite).

Mano paslaptis kaip akimirksniu įveikiu durnumus - iš pradžių viską iki panagių apmąstyti, gerai įsiminti visus už ir prieš, o toliau jau nustoti mąstyti. Jei šiuo atveju kokią dieną po darbo valandų man norėsis dar kiek padirbėti, aš paprasčiausiai atmesiu šią mintį kaip nesveiką ir sėsiu mokytis. Jei mintis pasirodytų įkyri, priminkite sau kaip save sumenkinsite jei jai pasiduosite. Šiuo atveju galima sau pasakyti, kad taip per savo durnumą liksiu pastumdėliu, nes nieko doro iš savęs nesukursiu ir niekam nebūsiu reikalingas.

Lygiai taip pat ir su kitais dviem durnumų tipais (žr. antrą dalį). Jeigu pasigilinote į savo idėjas ir nustatėte, kad sekti kuoktservatoriais yra nesveika, tai nuo sekančios minutės būkite kitokių pažiūrų. Paskelbkite, kad užrišote su leftizmu, kad dabar jūs kitas žmogus, paraginkite taip pasielgti ir kitus. Toks viešas pareiškimas labai palengvins perėjimą.

Paskutinis durnumų tipas - nekovoti su savo ydomis.Vėlgi, iš pradžių tvirtai apsispręskite mesti ydą lauk, o kilus pagundai jau nebegalvokite. Kai lendu žiemą į ežerą, visus svarstymus palieku kartu su numestais drabužiais. Jau žengdamad į vandenį nebesidomiu nei kaip jaučiuosi, nei ar man to reikia, nebesvarstau ar sugebėsiu ir ar per tai nepražūsiu. Tuo metu tiesiog be minčių ir darau kas anksčiau nuspręsta, o vėl galvoti pradedu tik jau išlendęs ant kranto.

Taigi principas labai paprastas: iš pradžių apsispręsti, o vėliau vien tik vykdyt. Yra laikas mąstyti ir yra laikas veikti. Nesupainiosite - viską įgyvendinsite.

Kovoje su asmeniniais durnumais lieka dar viena klūtis, daug svarbesnė nei juos aptikti ir sunaikinti. Ta kliūtis - kas, jei tavo galvoje sėdi iškreiptos vertybės, dėl ko visi tavo svarstymai ir apsisprendimai pasmerkti klaidai? Apie tokį sakoma: jis daugelį metų šturmavo pilį, tačiau ją įveikęs savo apmaudui pamatė, kad visą tą laiką kopėčias buvo atrėmęs ne į tą sieną.

Tikrai neretai žmogus pasiekia ko norėjo vien tam, kad suprastų, jog jam reikėjo visai ne to. Youtubas pilnas klipų apie tai, kad žvaiždžių gyvenimai dažniau nei dažnai susiklosto tragiškai. Kaip žinoti, kad tai autentiškas tavo noras, o ne masinės kultūros įpirštas troškimas? Pavyzdžiui, ar tikrai labiau už viską jums reikia susikrauti milijoną?

Nuo pastarosios klaidos apsisaugoti labai sunku ir tam prireiks daug ką sužinoti. Apie tai sekančioje dalyje. Tuo tarpu palinkėsiu, kad nepaliktumėte savo galvoje nei vieno neapmąstyto įsitikinimo, nei vieno išaiškinto durnumo.