Praėjusieji savivaldybių rinkimai siunčia įspėjimo ženklą valstiečių ir žaliųjų sąjungai. 11,5 proc. rinkėjų balsų – kur kas mažiau, nei galėjo tikėtis prieš metus. Kodėl jie nežymiai pralaimėjo šiuos rinkimus?
Kad atsakytume į šį klausimą, mums reikės trumpo diskurso iš pradžių į mentalitetą, po to į politines tradicijas. Šiuo atveju turiu omenyje ne lietuvišką mentalitetą, o vakarietišką, dalinai būdingą ir visoms Šiaurės tautoms. Mūsų mentalitetas, palyginus su kitomis civilizacijomis, pasižymi pirmiausia tuo, kad į pirmą vietą stato pragmatinius dalykus. Pavyzdžiui, krikščionybė atnešė neturto vertybę, o praktinė išdava ta, kad Šiaurės tautos išskirtinį dėmesį skiria ekonomikai ir technologijoms.
Galima sakyti, kad mes deklaruojame tam tikras dvasines vertybes tam, kad čia pat jas pamintume ir pasielgtume priešingai. Pastaruoju metu tai ryškiai matome politinio spektro dešinėje. Iš pradžių liberalai buvo tvirti krikščioniškų vertybių palaikymo šalininkai, nes suvokė, jog be vidinės asmens savidisciplinos, be polinkio kurti gėrį, be tvirtos moralės jokios laisvės nebus. Todėl klasikiniai liberalai buvo tvirti krikščioniškųjų vertybių gynėjai.
Tačiau mes pirmenybę teikiame pragmatiškumui, todėl liberalizmas pamažu moralines nuostatas aukojo dėl politinės naudos ir šiandien, galima sakyti, liberalizmas tapo priešingybe tam, ką sumanė šios politinės teorijos kūrėjas Johnas Locke‘as (1632 -1704).
Tai ir yra tipinė dešiniųjų jėgų elgsena. Vieną dieną jie deklaruoja tam tikras politines nuostatas, kitą dieną patys dorai nesuprasdami kodėl jas pamina. Taip, pavyzdžiui, Tėvynės Sąjunga tapo leftistine partija, kuriai nieko nėra svarbiau kaip yra įpiršti lietuviams globalistinius Briuselio įsakymus. Tuos, kurie jiems trukdo tai padaryti, vadina demagogais ir demokratijos griovėjais.
Dabar jau tikriausiai matyti kodėl iškilo valstiečiai ir kodėl rinkėjai pastaruoju laiku jais pradėjo abejoti. Žinoma, jų iškilimą lėmė pažadas ginti lietuviškas ir žmogiškas vertybes. Jie gana drausmingai tai ir darė tol, kol į opoziciją nugrūstos sisteminės partijos liejo nežabotą įniršį ir taip valstiečius telkė savo tvirtovėje. Tuomet jie sėkmingai vykdė rinkiminius pažadus.
Po to sisteminiai išsikvėpė. Valstiečiai atsipalaidavo ir dalis jų pradėjo elgtis taip, kaip to reikalauja aukščiau minėta politinė tradicija – išdavinėti savo vertybes vardan kokios tai pragmatinės naudos. Pirmiausiai jie pasisakė už JT migracijos paktą, kuris tvirtina, kad nelegali migracija yra žmogaus teisė, o tam priešinimasis – atitinkamai kova prieš jas. Valstiečiai ne tik dalimi frakcijos parėmė tokią deklaraciją, bet ir įgaliojo jų į vyriausybę deleguotą vidaus reikalų ministrą E.Misiūną šią deklaraciją pasirašyti.
Netrukus po to tas pats ministras ėmė aiškinti, kad jeigu ES teismas išaiškins, jog Lietuva privalo pripažinti užsienyje sudarytas gėjų „santuokas“, jis tai klusniai ir darys. Tačiau pagal ES pagrindus paklojusią Lisabonos sutartį santuokos sritis yra šalių-narių prerogatyva – kodėl nei jis, nei kas nors iš valstiečių negina šeimos nuo jos esmės iškraipymo?
Dar po kiek laiko viena iš valstiečių ir žaliųjų frakcijos Seime lyderių Rima Baškienė užsikepė kuo greičiau ratifikuoti Stambulo konvenciją, kuri teisiškai panaikintų lytis ir įpareigotų mus visus laikyti asmenį tokios lyties, kokios esąs jis apsiskelbia.
Galiausiai vaikų grobimo skandalas. R.Karbauskis stojo į valstiečių deleguoto socialinės apsaugos ir darbo ministro L.Kukuraičio pusę, mėgino nusodinti R.Puidoką. Po to R.Karbauskis stebėjosi, kad partijos kolega tapo nedrausmingas ir išsikėlė save kandidatu į prezidentus. Tuo tarpu man visai neaišku kodėl R.Karbauskis nereagavo į tai, kad vaikų atiminėjimai peržengė visas sveiko proto ribas, kad L.Kukuraitis teisme pralaimėjo bylą dėl įvaikinimo Naujosios Zelandijos šeimai?
Valstiečių ir žaliųjų frakcija, kaip ir kitos politinės partijos, nereaguoja į nesibaigiančius reikalavimus pateikti įrodymų, kad Deimantė Kedytė vis dar gyva ir adekvati. Neseniai šis klausimas nagrinėtas JT priverstinių dingimų komitete - Lietuva įpareigota nedelsiant leisti advokatui susitikti su Deimante. Žinoma, nesibaigia siaubingas Lietuvos diskreditavimas prieš visą pasaulį, kai Lietuva reikalauja išduoti teisiniam persekiojimui kovotoją prieš korupciją ir pedofiliją Neringą Venckienę. Tai užtraukia mums šalies, kurioje nevaldomai siautėja politinė korupcija, reputaciją.
Tokius valstiečių veiksmus jų rinkėjas laiko išdavyste. Partija net nedrįsta pasakyti, jog atstovauja konservatyvias vertybes – oficialiai save vadina centro kairiaisiais. Pastaruoju metu vis daugiau girdime nusiskundimų, kad valstiečių ir žaliųjų sąjunga slenka į liberalizmą. Pavyzdžiui, Naglis Puteikis savo pasitraukimą iš frakcijos paaiškino tuo, kad S.Skvernelis vidumi yra liberalas ir kad pastoviai pasisako prieš visus iš eilės įstatymų projektus, skirtus įvykdyti partijos pažadus rinkėjams.
Taigi politinėje dešinėje vyrauja ilgametė tradicija išduoti savo vertybes ir per tai save susinaikinti.
Deja, tačiau kairėje bėdos dar didesnės. Čia vis labiau įsigali tradicija naikinti ne tiek save, bet ir visa ką aplinkui. Pavyzdžiui, bet kuris gali apsidairyti ir pamatyti, kad šeimos sodomizavimas ne tik pakerta jos šaknis, bet ir sugriauna politinę karjerą tų, kurie šias nuostatas prastūminėja.
Tokia nelaimė, jau nekalbant apie ankstesnius atvejus, pastaruoju metu ištiko prancūzų prezidentą Emmanuelį Macroną ir Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeu. E.Macronas yra politiškai paralyžiuotas, nes jau koks pusmetis nesibaigia maidanas, reikalaujantis jo atsistatydinimo. Kanados premjeras prieš kelias dienas susilaukė kaltinimų trukdymu prokurorui vykdyti teisingumą. Už tai šalies įstatymai numato iki 10 metų nelaisvės. Nesunku prognozuoti, kad per ateinančius rinkimus, kurie vyks po 7 mėnesių, į sodomizmą ypač linkusio Kanados premjero laukia tikra katastrofa.
Šiame kontekste ne kitaip atrodo ir R.Šimašiaus. „Politinė katastrofa“ jį ištiko dėl to, kad rinkimų naktį meras pastebėtas itin nerespektabilioje kompanijoje - gėjų klube besilinksminantis su moteriškai „pasipuošusiais“ sodomitais. Koks sveiko proto politikas nori save taip pateikti lemiamu metu? Tai, leidžiu sau prognozuoti, jam kainuos pergalę mero rinkimuose. Internetas jau prisipildė atsišaukimų, kad Vilnius tai ne Sodoma ir panašiai.
Žinoma, kyla klausimas kodėl kairieji taip žlugdo ne tik save, bet ir visa ką aplinkui? Juk dar niekur šeimos sodomizavimas neatnešė jokiai šaliai jokios naudos, o žala yra tiesiog katastrofiška. Kam jiems to reikia?
Turiu tik vieną atsakymą. Biblijos Patarlių knygoje skaitome, kad nusidėjėliai yra supančiojami savo nuodėmių ir per tai save prasižudo. Pat 5:22-23 rašo: „Nusikaltėlis sugaunamas savo paties nusikaltimų ir supančiojamas savo paties nuodėmių virvės. Jis mirs, kadangi nesileido sudraudžiamas ir prasižudys beprotiškai, nesuvaldęs savo geismų.“
Dabar išvysite tokį politikos vaizdelį, kokio dar niekuomet nematėte. Kairieji propaguoja visokias amoralias iniciatyvas ir tokiu būdu į savo gretas pritraukia puolusius žmones, kurie, patys to nesuprasdami, veržiasi prasižudyti. Dešinieji, vietoj to, kad nė už ką neleistų šiems zombiams paimti į rankas visuomenės vairą, linkę išdavinėti savo vertybes, nes toks mentaliteto priesakas ir ilgametė politinė tradicija. Vos kairieji fanatikai labiau užstaugia, dešinieji traukiasi ir taip tikisi juos apmaldyti; dėl to kairieji tik dar labiau sužvėrėja ir imasi naujų, vis labiau savižudiškų iniciatyvų. Taip, pavyzdžiui, neseniai perskaičiau, kad JAV kilo baltųjų judėjimas laikyti save juodaodžiais; klimato kaitos reguliuotojai pateikė 93 trilijonų dolerių projektą „planetai apsaugoti“ – tai vienam namų ūkiui kainuotų vidutiniškai 650 000 dol. Holivudo aktorė Angelina Jolie savo pastarajame interviu giriasi, kad jos naujajame svorio metimo versle visiškai nėra vietos vyrams. Tik kaip tai suderinti su leftistų lygių teisių ir lygių galimybių visiems idealu?
Matydami tokius dalykus žmonės metasi į stabilią dešinę. Visame pasaulyje dešiniosios, antileftistinės, konservatyvias vertybes atstovaujančios partijos laimi rinkimus arba padidina savo svorį politiniame lauke. Per pastaruosius kelis metus dar niekur konservatyviosios jėgos nebuvo nustumtos nuo valdžios – priešingai, kuo jos mažiau politiškai korektiškos, tuo labiau įtvirtina savo dominavimą. Pavyzdžių gausybė, tačiau labiausiai paminėtini „Fideš“ Vengrijoje ar „Tvarka ir teisingumas“ Lenkijoje.
Valstiečiai mėgina balansuoti tarp siekio įtikti ir Briuseliui, ir savo konservatyviajam rinkėjui. Bendras rezultatas – jais nepasitiki nei vieni, nei kiti.
Skaityti komentarus