°C
      2025 11 16 Sekmadienis

      Infliacijos tikslas

      Nuotrauka: Asociatyvinė pixabay.com nuotr.

      Autorius: Arūnas Gliaudys INFO
      2025-11-16 12:00:00

      Infliacija — tai tylus būdas „kirpti avis“. Ji veikia taip, kad pinigų perkamoji galia mažėja, bet dauguma žmonių to nepastebi kasdien. Šį mechanizmą sukūrė centriniai bankai, ypač FRS, turinti teisę spausdinti dolerius iš oro.

      Tikslai.

      Turto perkėlimas iš žmonių į finansinį elitą.
      Kai FRS spausdina pinigus, pirmieji juos gauna bankai ir korporacijos — jie perka turtą dar prieš pakylant kainoms. Paprasti žmonės gauna tą patį nominalų atlyginimą, bet kainos jau būna išaugusios.




      Skolos kontrolė.

      Infliacija leidžia vyriausybėms mokėti senas skolas „pigesniais“ pinigais, o kartu skatina žmones skolintis — taip jie tampa priklausomi nuo bankų sistemos.

      Nuolatinė priklausomybė nuo sistemos.

      Jei pinigai nuolat nuvertėja, taupyti neapsimoka — visi turi „judėti“, dirbti, skolintis, investuoti. Tai sukuria ciklinę priklausomybę, panašią į vergovę.



      „Doleriai su Federalinio rezervo kvapu: kai Ukraina kariauja, bet kažkas kariauja ir dėl pinigų“

      Kratos pas Timur Mindich, kuris laikomas artimu Volodymyro Zelenskio sąjungininku ir vadinamas „кошелёк Зеленского“.

      Karo laukas Ukrainoje ne tik fronto linijoje. Jis driekiasi ir per seifus, lagaminus, ir net per tuos dolerių ryšulius, kurie, kaip paaiškėjo, vis dar dailiai supakuoti Federalinio rezervo pakuotėse – su Atlantai ir Kanzaso miesto žymomis. Tie patys doleriai, kuriuos oficialiai turėjo gauti Ukrainos valstybiniai bankai, kad galėtų finansuoti kariuomenę, mokytojus, infrastruktūrą, galų gale – išlikimą.




      Tik štai ironija: vietiniai įstatymai reikalauja, kad pinigai būtų išpakuoti vos patekę į valstybinius bankus. Bet jie niekada iki jų nenukeliavo. Tai reiškia viena – jie buvo pavogti dar kelyje. Pavogti tada, kai šalis kraujuoja, kai pasaulis meta milijardus „paramai“, o kažkas Kijeve, Lvive ar Varšuvoje skaičiuoja ne žuvusiuosius, o dolerius.

      Vakaruose šį faktą jau vadina „grynųjų fantomų byla“. Ukrainos saugumo tarnyba šypsosi per dantis: tyrimas vyksta. Bet doleriai, su Atlantos ir Kanzaso žymomis, sako daugiau nei tūkstantis spaudos konferencijų. Jie sako – vis dar buvo JAV sistemoje, kai kažkas juos „perėmė“. Tarsi karas tapo ne tik dėl teritorijos, bet ir dėl kanalų, per kuriuos teka pinigai.



      Kai karo pabaigoje kažkas klaus: „Kur dingo pinigai?“, gal reikės atsakyti, kad dingo ne tik jie. Dingo pasitikėjimas. Dingo drąsa kalbėti. Dingo žurnalistika, kuri dar prisimena, kad jos darbas – ne garbinti, o klausti.

      Slava doleriai, grynieji...!

      Šaltinis

      Skaityti komentarus