Nuo žiauraus karo Ukrainoje pradžios praėjo 3 metai ir 6 mėnesiai – 3 metai žudynių, putinistinio melo.
Man Ukraina nėra šalis kažkur žemėlapyje – tai mano šaknys, mano šeima.
Mano močiutės mama ir jos seserys gyveno Ukrainoje ir aš ten praleidau savo vaikystę – visas vasaras praleisdavau dabar jau sunaikintame mieste Kramatorske.
Šiandien tie kraštai yra karo laukas – žaidimų kiemai, parkai ir pastatai virto griuvėsiais.
Todėl man ši diena – ne tik Ukrainos nepriklausomybės šventė, tai yra asmeniškas skausmas bei viltis.
Skausmas, nes matau griūvantį vaikystės kraštą. Viltis, nes žinau – Ukraina išsilaikys, kaip išsilaikė Lietuva.

Didžiuojuosi Lietuva, kad rodėme nepalaužiamą paramą Ukrainai nuo pat karo pradžios – visa visuomenė susivienijo, aukojo, vežė pagalbą – visi atliko savo misiją ir padėjo taip, kaip moka geriausiai.

Ir dabar tai turi tęstis. Kalbos apie taiką yra niekinės, jeigu taikos sąlygas lems putinas.
Turime dar kartą pasakyti: Ukraina pati apsispręs dėl taikos sąlygų. Ukraina neatiduos to, kas buvo per prievarta paimta iš jos.
Ukraina turi teisę į savo pergalę ir Lietuva prisidės prie to, kad ši pergalė ateitų kuo greičiau – investuodama į Ukrainos gynybą, demokratiją ir jos ateitį Europoje.
Ukrainos nepriklausomybės diena – tai mūsų laisvės šventė. Nes laisva Ukraina reiškia saugią Lietuvą ir stiprią Europą.
Ukraina bus laisva. Ukraina bus stipri. Ir Lietuva visada bus šalia.

З Днем Незалежності, Україно!

Разом до перемоги!
Слава Україні!