°C
      2020 04 01 Trečiadienis

      Jolanta Blažytė. Kokios reikia lygybės: pajamų ar kultūros?

      Nuotrauka: BNS nuotr.

      Autorius: Jolantos Blažytės Fecebook įrašas
      2020-03-25 13:00:00

      Kalbėdami apie socialines ir ekonomines gėrybes, lietuviai dažniausiai minėdavo Švediją. Tai kodėl mes ją pamiršome, kalbėdami apie koronavirusą? Taigi pakalbame...

      Švedija šiuo metu gyvena įprastu ritmu: karantino čia nėra, visi eina į darbus, mokyklas ir visi verslai sukasi. Yra tik vyriausybės rekomendacijos: grįžusiems iš užsienio karantinuotis, senoliams ir lėtinėmis ligomis sergantiems piliečiams būti namuose, kiek įmanoma mažiau važinėti viešuoju transportu ir t.t. Na, maždaug tai, kas Lietuvoje buvo mėnesio pradžioje.

      Panikos ir nevaldomų nuostolių taip pat nėra. 10 milijonų turinčioje šalyje – netoli 3000 susirgimų ir 40 mirčių.



      Kaip tai švedams pavyko? Turbūt todėl, kad jie turi dar vieną stiprų instrumentą, kurio nenori matyti kai kurie lietuvaičiai, dažnai matantys Švediją tik kaip „skandinaviško socializmo“ lopšį.

      O tas instrumentas yra piliečių KULTŪRA IR SĄMONINGUMAS.

      Švedijos PM teigia: „Vienintelis kelias suvaldyti krizę – atsisukti į visuomenę, kurios kiekvienas narys prisiima atsakomybę už save už aplinkinius ir už visą bendruomenę.“



      Jam antrina Public Health Agency atstovas: „ Mums nereikia ypatingų įstatymų, priversiančių piliečius (karantinuotus) sėdėti namuose. Todėl, kad valdžia tiki, jog tie piliečiai laikysis rekomendacijų“.

      Buvęs šalies vyriausias epidemiologas o dabar PSO patarėjas Johan Giesecke teigia: „Uždrausti viešuosius susirinkimus yra idiotiška idėja. Jeigu jūs jaučiatės sveikas, jūs privalote eiti į darbą ir mokyklą..... nėra įrodymų, kad valstybės sienų ir restoranų uždarymas gali sustabdyti viruso sklaidą..“



      Aukštas piliečių sąmoningumas ir kultūra šią epidemiją padėjo suvaldyti ir Japonijoje, iš dalies – Pietų Korėjoje.

      Tuo tarpu Kinijos ir Singapūro pagrindiniai viruso valdymo sėkmės veiksniai – autoritariniai režimai.

      Lietuva gi šiuo atveju neturi nei to, nei ano. T.y. nėra čia nei autoritarinių režimų, deja, nėra ir viruso valdymui reikalingos piliečių kultūros. Netgi blogiau: dalis piliečių yra tikrai sąmoningi ir žino, kas yra atsakomybė už save ir už bendruomenę, bet dalis, atsiprašau už išsireiškimą – tikri buduliai.



      Tai gal, besižavėdami „švediška lygybe“, pirmiausia žavėkimės ne pajamų lygybe (kad ši lygybė tėra tik mitas rašiau ankstesniuose postuose), bet kultūros ir sąmoningumo lygybe? Jeigu Lietuvos piliečiai būtų buvę tokie vienodai sąmoningi, kokie yra Švedijoje, tai gal ir pajamų lygybė būtų didesnė – bent jau būtų daugiau ką perskirstyti.

      Skaityti komentarus

      Sondra 2020 25 03 05:34

      Labai geri, aiškus ir suprantami straipsniai. AČIŪ.

      0
      0
      Atsakyti

      Komentuoti gali tik registruoti vartotojai