Bet velnias slypi detalėse. Ir man šiuo atveju kyla vienintelis klausimas: o kaip tada tame fonde (X) vykdoma turto apskaita? Pagal įstatymus turėtų būti taip: gydymo įstaiga, kaip juridinis asmuo, pateikia fondui prašymą. Tada fondas, atiduodamas įstaigai kaukes, surašo perdavimo aktą ir tos kaukės automatiškai atsiduria tos įstaigos turto balanse. Toliau įstaiga savo viduje viską ir išsiskirsto. Tai tada kokią apskaitos politiką ir pagal kokius įstatymus naudoja tas fondas (X)? Iš viešumoje pasirodžiusios informacijos atrodytų, kad viskas vyksta maždaug taip: į fondą ateina kas nori, paprašo ko nori, fondas maloniai viską atiduoda, o paskui fondo sekliai tikrina, ar inventorius nuėjo ten kur reikia? Chmmm, įdomūs „vadybiniai“ sprendimai.

O ar negalima paprasčiau: vietoje seklių komandos įsigyti paprastą apskaitos programėlę, kuri užtikrintų, kad reikiamas inventorius iš fondo balanso tiesiog ramiai nukeliauja į paramos gavėjo sandėlius? Kaip ne kaip jau nuo neatmenamų laikų ruošiamės tapti aukštųjų technologijų ir inovacijų valstybe. Nors nereikia čia ir jokių aukštųjų technologijų – užtenka pasižiūrėti, kaip dirba, pavyzdžiui, internetinė parduotuvė „Barbora“.

Iš kitos pusės – sunku vertinti šio fondo turto apskaitos niuansus, nes apie tai jokios viešos informacijos nėra. Yra tik didžiulis srautas ditirambų tema: „mes sekėm, mes susekėm, mes toliau seksim, mes kovosim, mes nugalėsim ir t.t.“. Na, kažkas panašaus į schemą: pirma susikuri chaosą, o paskui kovodamas su tuo pačiu chaosu lipi ant bačkos ir tampi didvyriu. Panašūs procesai vykta ir valstybės valdyme, bet tai atskira tema.

Ką daryčiau aš sužinojusi, kad, pavyzdžiui, koks nors mano valdomos įmonės darbuotojas „nukniaukė“ kelis agurkų „sloikėlius“? Nieko ypatingo... Tiesiog sutikusi įmonės vadovą, pasakyčiau, kad „tamsta esate truputį žioplavotas, nes neužtikrinate saugios turto apskaitos ir valdymo“ . Ir paprašyčiau pasisamdyti konsultantus, kurie tą apskaitą patobulintų. Nes tam, kad įmonės ar labdaros fondo sandėlyje įvyktų vagystė, turi būti dvi dedamosios: nesąžiningas darbuotojas ir žioplas vadovas. Tik vienos dedamosios neužtenka.

Tačiau šiame „kaukių kipše“ visuomenei užteko ir vienos. Nesąžiningai pasielgusi gydytoja maišoma su žemėmis. Esu beveik tikra, kad tų „maišytojų“ tarpe atrastume ir tuos, kurie yra prikišę rankas prie valstybės milijardų švaistymo. Arba tuos, kurie mielaširdingai skiria šimtus milijonų eurų amžinųjų veltėdžių – bedarbių mokymams. Tam, kad tų mokymų ir brangiai kainuojančių psichologų ar gyvenimo būdo trenerių pagalba amžinieji ir neretai vagiliaujantys veltėdžiai ateitų į „tiesos ir sąmoningumo kelią“.

Milijonų veltėdžiams užteko, tačiau kantrybės ištiesti pagalbos ranką suklupusiai gydytojai pritrūko. Ir psichologų bei gyvenimo būdo trenerių ji taip pat nenusipelnė – turbūt per mažai veltėdžiavo?

Šis karūnuotas virusas į pasaulį atnešė nemažai sumaišties. Geroji chaoso dalis yra ta, kad žmonėse skleidžiasi atsakomybės, tarnystės, pagarbos jausmai. Tačiau šešėlyje slypi ir gudrus velnias – t.y. bandos jausmas. Tik klausimas ar ant bandos jausmo pamatų gimstantys kovotojai ir teisybės ieškotojai būna tikri? Chmm... būtų įdomi istorikų nuomonė.

O gal šioje nelengvoje situacijoje visiems naudingiau būtų vietoj bandos jausmų ugdyti, pavyzdžiui, „bandos imunitetą“ korona virusui? Pastaba: Herd Immunity – medicininė sąvoka.