Šių metų liepos 20 d. Prezidento dekretu Nr. 1K-1404 Seimui pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projektas. Jame siūloma 119 straipsnio "Šnipinėjimas" 1 dalį pakeisti taip: „1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba kitą informaciją, kuri gali būti panaudota kėsinantis į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, kitus Lietuvos Respublikos interesus, žmogaus sveikatą arba gyvybę, arba bet kurią iš nurodytų informacijos rūšių perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų.“

Priėmus šį įstatymą šnipinėjimu būtų laikomas ne tik nustatyta tvarka valstybės įslaptintos, tačiau ir tarnybinio naudojimo bei "kitos informacijos", t.y. viešos, legaliai prieinamos absoliučiai kiekvienam piliečiui informacijos rinkimas. Kriminalizuojamas ne konkrečiai apibrėžtos, valstybės saugumui svarbios, o bet kokios informacijos, "kuri gali būti panaudota kėsinantis", rinkimas bet kokiu būdu.

Baudžiamasis persekiojimas būtų vykdomas net informacijos niekam neperdavus, o tik "turint tikslą ją perduoti", t.y. būtų kriminalizuojamas ne pats veikimas, o ketinimas jį atlikti. Tokiu būdu būtų neribotai išplėsta šnipinėjimo sąvoka ir akivaizdžiai galėtų būti kriminalizuojamas bet koks informacijos rinkimas. 

Tokia įstatymo nuostata, kriminalizuojanti viešosios informacijos rinkimą, yra antikonstitucinė ir pažeidžia Lietuvos Respublikos pasirašytas tarptautines sutartis, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui bei Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsniui, garantuojantiems teisę kiekvienam žmogui laisvai gauti ir skleisti informaciją.

Apgailėtina, kad tokios nuostatos buvo ir totalitarinės valstybės - RTFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnyje, pagal kurį buvo represuoti, ištremti ir nuteisti milijonai žmonių. Šio kodekso 58-6 straipsnyje apibrėžiama šnipinėjimo veika yra praktiškai pažodžiui tokia pati, kaip ir siūlomose LR BK 119 straipsnio pataisose. Dar daugiau, stalinistiniame įstatyme buvo nustatytos bausmės tik už valstybės ir tarnybinės paslapties, o siūlomose LR BK pataisose kriminalizuojamas net viešosios informacijos rinkimas.

Tokio, net griežtesnio už stalininių represijų laikais galiojusio, įstatymo įvedimas neturi absoliučiai nieko bendra su jokia, net imitacine-procedūrine demokratija, buvusia iki šiol. Šiuo bandymu valdžia, susitapatinusi su valstybe, valstybiniu nusikaltimu iš esmės skelbia bet kokią grėsmę savo pačios egzistavimui. 

Atsakomybės už griaunamą valstybę išsigandę politinės grupuotės, ciniškai pasinaudodamos karo Ukrainoje pretekstu, kuria teisinę bazę tolesniam visuomenės bauginimui ir totaliam visuomenės sekimui, sudarant realias galimybes susidoroti su bet kokia, organizuota ar neorganizuota opozicija.

Be to, toks įstatymas - paranki priemonė pridengti bet kokiems galimiems vyriausybės, jos institucijų ir valstybės strateginių įmonių korupciniams veiksmams nuo žurnalistinių tyrimų ir visuomenės. Jį priėmus, bet koks - net viešos medžiagos, nepalankios valdžiai - rinkimas ar turėjimas prireikus gali būti laikomas nusikaltimu ir baudžiamas.

Lietuvos šeimų sąjūdis:

1. Pareiškia, kad pateiktas svarstymui Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 119 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymas yra antikonstitucinis, prieštaraujantis valstybės pasirašytoms tarptautinėms sutartims ir gali būti panaudotas antidemokratiniams tikslams, totaliai visuomenės kontrolei ir piliečių persekiojimui už savo įsitikinimus.

2. Kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo narius ir politines partijas, reikalaudamas šio įstatymo nepriimti.

3. Kviečia piliečius, savivaldybių tarybas, šeimų, tikinčiųjų ir patriotines organizacijas, bendruomenes, profsąjungas ir visuomenines organizacijas paremti šį kreipimąsi. 

Lietuvos šeimų sąjūdis