°C
      2025 10 20 Pirmadienis

      Remigijus Žemaitaitis: Valatkos pamokymai apie tai, kaip paversti žurnalistiką politiniu stand-up'u

      Nuotrauka: Minfo koliažas

      Autorius: Remigijaus Žemaitaičio Facebook įrašas
      2025-10-20 18:00:00

      Rimvydas Valatka vėl išėjo į sceną. Ne kaip žurnalistas – kaip tautos sąžinės šoumenas.
      Ir kaip visada – aštriai, kandžiai, bet be atsakomybės.


      „Vyriausybė kol kas nieko nepadarė, kad apsaugotų kultūrą nuo antisemitinės, prorusiškos jėgos diktato kultūrai.“
      Skamba galingai, tiesa? Tik klausimas – kur faktai, Rimvydai? Ar jau rašome politinius scenarijus remdamiesi savo fantazija?
      Kai tokia frazė nuskamba iš propagandinių portalų – piktinamės.
      Kai tą patį pasako žurnalistas su ilgamete patirtimi – vadiname tai „nuomone“.
      Ir štai čia prasideda bėda: kai propaganda tampa „publicistika“, o emocija – tiesos pakaitalu.

      „Šiaip tai čia ne seksas, abiem pusėms gerai tikrai nebus.“
      Štai toks lygis. Argumentai iškeisti į cinizmą, o viešoji diskusija – į baro pokštus.
      Gal dar pridėkim – „čia ne valstybė, čia kabaretas“.



      „Po galais, jei jau pats generolas diskredituoja gynybą, tai jį reikia pakeisti kitu generolu.“
      O gal pradėkim nuo to, kad generolas išvis neturėtų diskredituoti pats savęs, kai vietoj gynybos imasi politinės agitacijos?
      Kariuomenė – ne opozicijos štabas. Kai uniformuotas žmogus ima komentuoti Vyriausybės sprendimus per žiniasklaidą, jis jau ne karys – jis politinis komentatorius su antpečiais.
      Ir kai toks generolas gauna Valatkos palaikymą – turim pavojingą duetą:
      vienas skaldo pasitikėjimą valdžia, kitas – gynybos sistema.
      Toks tandemas ne stiprina Lietuvą, o ją iš vidaus išderina.

      Valatka čia tampa nebe žurnalistu, o patogiu rezonatoriumi – cinišku mikrofonu tiems, kurie iš kiekvienos įtampos gamina reitingus.
      Ir tai liūdna, nes žmogus, kuris turėjo būti viešo žodžio garantas, tampa viešo triukšmo generatoriumi.

      Kai žurnalistas dangsto politikuojantį generolą, o generolas dangsto žurnalistinį cinizmą, mes nebeturim nei gynybos, nei žodžio garbės.
      Turim tik žodžių karą, kuriame taiklūs sakinukai pakeičia faktus, o ironija – atsakomybę.

      Laisvė kalbėti nereiškia teisės manipuliuoti.
      O žodžio laisvė be atsakomybės – tai ne demokratija, tai triukšmo diktatūra.



      VISUR PARTKOMINIAI VEIKĖJAI NORI MUS TOLIAU VALDYTI!
      Jis RUBLIŲ kvapo dar nepamiršo. KGB giltinės sukasi aplinkui!

      Skaityti komentarus