Įstatymo pataisose numatytas tik vienpusis įpareigojimas šeimoms nepalikti vaikų iki 6 metų amžiaus vienų be priežiūros – tuo būdu numatoma tik prievolė tėvams, tačiau Lietuvos Valstybė neprisiima įsipareigojimo užtikrinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo šeimose augantiems vaikams. Įstatyme numatytos teikti “kompleksinės paslaugos”, tačiau ikimokyklinio ugdymo paslauga, kuri yra viena iš pagrindinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus, nėra numatyta kaip privalomas valstybės įsipareigojimas.

Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalis sako, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Tačiau Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisose numatyta, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba į teismą kreipiasi  tik per 3 dienas jau po vaiko paėmimo iš šeimos fakto. Teismo sprendimas įsigalioja per 7 dienas. Taigi 10 dienų informacija apie šeimą būtų renkama neteisėtai. Tuo pačiu įstatymo pataisose bandoma įteisinti neteisėtą galimybę kištis į privatų šeimų gyvenimą, filmuojant asmeninę šeimų erdvę be jų išankstinio sutikimo ar teismo sprendimo. Privačios erdvės filmavimas numatytas Vaiko teisių pagrindų apsaugos įstatymo pataisų 36 straipsnyje „Reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“. Šioje pataisoje nurodoma, jog gavus pranešimą, „visas pranešimo nagrinėjimo procesas yra fiksuojamas naudojant tarnybines garso ir (arba) vaizdo įrašymo priemones“.

Konstituciškai neteisėto filmavimo metu bus fiksuojami visi „nusikaltusios“ šeimos veiksmai tokioje aplinkoje ir tokioje emocinėje būsenoje, kurie paskui laisvai gali būti interpretuojami kaip „neadekvatūs, nebendradarbiaujantys, besipriešinantys”, kada tai yra natūralios žmogiškosios reakcijos, kai iš mamos ar tėvo rankų plėšiamas mylimas kūdikis. Praktika rodo, kad institucijos dažniausiai pateikia tik segretuotus ir kruopščiai atrinktus bei dažnai melagingai interpretuojamus ar neteisingus faktus. Akivaizdu, kad antikonstitucinis vaiko teisių institucijų filmavimo procesas gali jokiu būdu neatspindėti realių ir institucijai nepalankių faktinių aplinkybių.

Primename, kad nors įstatymo pataisoms dar nėra patvirtintos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau 2018 metų gruodžio 4 d. sudarė sutartį dėl 150 filmavimo įrenginių įsigijimo. Ar tai nėra dar vienas akivaizdus įrodymas, kad visos įstatymo pataisos daromos pagal ministerijos planą, visiškai ignoruojant realius ir tikruosius vaikų ir jų šeimų poreikius?

Įstatymo pataisose lieka ir tokia nepamatuojama ir niekaip teisiškai neapibrėžta sąvoka,    kaip „saugumas“, kuri realiai priklauso nuo labai daugelio, ne tik konkrečių fizinių aplinkybių, bet ir nuo visos eilės psichologinių faktorių, vaiko brandos, šeimos vidinių įgūdžių, patirties. Ši realiai nepamatuojama, sunkiai įvertinama ir laisvai interpretuojama sąvoka ir toliau sudarys sąlygas VTAIĮT darbuotojams traktuoti šeimos situaciją tik pagal asmeninį „specialisto“ požiūrį ar kompetencijos lygį. Akivaizdu, kad šita įstatymo pataisų spraga yra tų pačių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintu grėsmių aprašo lentelių kitas pavadinimas, bet esmės nekeičiantis įstatymo faktorius, leisiantis ir toliau „teisėtai“ atiminėti vaikus iš šeimų, pagrindžiant tai „neužtikrinamu pakankamu vaiko saugumu“. Pasiūlytose įstatymo pataisose realiai nėra numatyti jokie saugikliai, kurie užkirstų įstatymą įgyvendinančiai ministerijai ir jos institucijom veikti prieš tikrąjį šeimų interesą.

Teigiame, kad nebuvo atsižvelgta į didžiosios visuomenės dalies nuomonę ir teiktus siūlymus, todėl esamos įstatymo pataisos neužtikrins geriausių šeimų interesų, toks įstatymas ir toliau veiks prieš šeimos ir valstybės interesą, prieštaraus esminėms LR Konstitucijos ir tarptautinių konvencijų nuostatoms ir punktams.

Todėl prašome nepriimti šio įstatymo pataisų skubos tvarka, o tik išsamiai ir plačiai su visuomenės ir šeimų atstovais išdiskutavus visus klausimus ir ginčytinus punktus – teikti.