Konferencijos metu E.Švenčionienė pabrėžė, kad ji su bendraminčiais liaudies diplomatija užsiėmė todėl, jog dabartiniai „laikinieji Lietuvos administratoriai ir jų paskirti diplomatai visiškai nesirūpina santykių su kaimyninėmis šalimis gerinimu". Forumo dalyviai, pasak jos, į kaimynines šalis vyko tam, kad „parvežtų tikrą informaciją, tokią, kurios neparodys jokie oficiozai ir nepaviešins valdžiai dirbantys diplomatai".

Moteris tikino, kad jie nieko blogo nedaro, todėl gintis neplanuoja. Netgi priešingai, svarstoma galimybė paduoti ieškinį prieš ardomąja veikla Lietuvoje užsiimančius laikinuosius jos administratorius. Ji pažadėjo, kad informacija apie tai, jog Lietuvoje bandoma susidoroti su kitaminčiais, pasieks visas europines demokratiją, žodžio laisvę ir žmonių teises ginančias organizacijas.

Veikimu prieš valstybę viešojoje erdvėje neoficialiai kaltinamos E.Švenčionienės teigimu, kadangi Lietuvoje gyvena ne tik ji, bet ir šeima bei artimieji, jos pareiga išsiaiškinti, kiek čia saugu yra gyventi arba, supratus, kad gyvenimas šalyje nėra saugus, išsiaiškinti, kokių žingsnių privalu imtis, kad jis tokiu taptų.

Nebuvo išvengtos ir karo temos. Moters nuomone, ją sąmoningai eskaluoja „šalies administratoriai ir senasis Landsbergis, kurie vis ieško būdų susipykti su Rusija."

Viso šito, pasak jos, būtų galima išvengti, jeigu visuomenė kartą du per savaitę visus rūpimus klausimus galėtų užduoti esantiems valdžioje, o šie būtų priversti į juos atsakyti.

Apibendrindama išsakytas mintis, ji pabrėžė, kad šaliai turėtų vadovauti geresnę valstybės ateitį matantys ir politinių ambicijų turintys politikai. Pasak jos, jų judėjimas turi ne tik puikią programą, bet ir jos realizacijai reikiamus įrankius, todėl jie yra verti stoti prie Lietuvos vairo.