°C
      2024 05 28 Antradienis

      Aiškinamasi, kodėl šiemet žūsta daugiau bičių

      Nuotrauka: Pixabay.com nuotr.

      Autorius: BNS informacija
      2023-06-12 19:00:00

      Šiemet nuo balandžio pabaigos tarnybos sulaukė 35 pranešimų dėl keistai besielgiančių arba žuvusių bičių. Dažnu atveju įtariama, kad tai lemia augalų apsaugos priemonės, kurių šiemet naudojama daugiau. Augalininkystės tarnyba sako, jog šiemet gauta iki dešimtadalio daugiau pranešimų apie žūstančias bites.

      Daugiau nei 200 bičių šeimų turintis bitininkas Algirdas Amšiejus sako, kad bites pražudo ūkininkų naudojami pesticidai.

      „Kai pervežu bites prie augalų, kuriuose naudojami pesticidai, aš deklaruoju, kad išvežu bites į tokį lauką, žymima sistemoje elektroninėje. Tada ūkininkas informuojamas, kad yra aviliai. O jis prieš purškimą pasako, kurioje vietoje. Bet ne visi ūkininkai yra kaip ūkininkai“, – BNS teigė A. Amšiejus. 

      „Yra tokie beicai, sakysime, kukurūzų sėklas išbeicavo, po kukurūzų pasėjo baltus dobilus ir ant jų atsitūpusi bitė miršta“, – kalbėjo jis.

      Lietuvos augalų apsaugos asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė kalba priešingai – pasak jos, dėl šiemet iki birželio vyravusių šalnų augalų ligų buvo rekordiškai mažai, todėl apsaugos produktų esą reikėjo ne daugiau, o mažiau. 

      „Augalų apsaugos produktai naudojami ūkiuose yra brangūs ir joks ūkininkas, orientuotas į pelningą verslą, nėra suinteresuotas švaistyti pinigų. Taigi, įvertinus klimatines sąlygas Lietuvoje, nėra pagrindo teigti, kad augalų apsaugos produktų naudojama daugiau“, –  komentare BNS teigė Z. Varanavičienė.

      Jos teigimu, neonikotinoidiniai beicai Lietuvoje uždrausti beveik penkerius metus, todėl kalbėti apie nupurkštus kukurūzus ir cheminių medžiagų poveikį per dobilus „nebėra mokslinio pagrindo“.

      „Tokių produktų nėra galimybės legaliai įsigyti ar panaudoti ūkyje, todėl kalbėti apie beicus kaip apie sisteminę problemą, naikinančią bites Lietuvoje, ne tik nėra pagrindo, bet ir žalinga visų Lietuvos ūkininkų įvaizdžiui. Jei visgi atsirastų ūkininkų, tebenaudojančių šias ar kitas Europos Sąjungos įstatymų uždraustas medžiagas, jie daro nusikaltimą ir tokią veiką turėtų tirti atsakingos institucijos“, – teigė Z. Varanavičienė. 

      A. Amšiejus taip pat sako pastebintis, kad ūkininkai šiemet naudoja daugiau fungicidų rapsams, kurie taip pat kenkia bitėms. 

      „Šiemet kas atsitiko – rapsai pašalo dėl šalnų, tada atsirado ligos, trūkinėja stiebai, papurškė fungicidų ir jie iš karto bitėms nekenkia, o tik po kiek laiko. Čia labai sunku užfiksuoti, nes, pavyzdžiui, insekticidai iškart kenkia, o fungicidai veikia lervoms, vaikams bičių“, – teigė bitininkas.

      Pasak Z. Varanavičienės, šiemet purkšti fungicidų nereikėjo. 

      „Šiemet dėl mažo kritulių skaičiaus ir meteorologų užfiksuotos sausros mažiau plinta grybinės infekcijos. Esant sausam orui grybinės infekcijos plinta mažiau lygiai taip pat, kaip ir mūsų pamėgti valgomi grybai, kurie miške per sausras neauga arba auga vangiai“, – teigė asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė.

      Augalininkystės tarnyba BNS nurodė, kad šiemet gauta iki dešimtadalio daugiau nei pernai pranešimų apie žūstančias bites. Dauguma jų užfiksuoti Panevėžio, Šiaulių, Pakruojo rajonuose. 

      Tarnybos vadovas Sergejus Fedotovas BNS sakė, kad bičių žūtį gali lemti ligos arba apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis. Siekiant išaiškinti priežastis, bitės turėtų būti tiriamos.

      „Svarbu išaiškinti priežastis ir mes bendradarbiausime su Maisto ir veterinarijos tarnyba. Aišku, gali ir bitininkas pats žinoti, jei jis turi informacijos apie tai, kad neleistinu laiku buvo purškiami žydintys augalai, gali tą informaciją pateikti ir mes tada žinome, ko ir kur ieškoti“, – teigė S. Fedotovas.

      „Jei nėra žinomos jokios aplinkybės, bitės turi būti tiriamos ir jei bus nustatyta, kad jos apsinuodijo cheminėmis medžiagomis, tada galime žiūrėti, kur jos galėjo būti panaudotos, tarkime, 2,5-3 kilometrų spinduliu ir tikrinant augalus išsiaiškinti“, – pridūrė jis. 

      Norint, kad bitės būtų apsaugotos nuo kenksmingų cheminių medžiagų, bičių šeimas bitininkas turi deklaruoti ir pažymėti jų laikymo vietas. Tuo metu ūkininkai bent prieš dvi dienas apie planuojamą purškimą turi pranešti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje, kad apie tai sužinotų bitininkai ir galėtų pasirūpinti bičių saugumu.

      Ūkininkams už pažeidimus gali būti skirta nuo 500 iki 2,4 tūkst. eurų bauda.

      Pasak Z. Varanavičienės, tarp mokslininkų įvardijamų bičių žūties priežasčių yra ir varikozinė erkė, grybinės, bakterinės, virusinės bičių ligos, taip pat sena motinėlė ar silpna bičių šeima prieš žiemą.

      Paklaustas apie šiųmetinį medaus derlių, A. Amšiejus sako, kad apie tai kalbėti dar per anksti.

      „Aš visada skaičiuoju viščiukus rudenį. (...) Vietovėmis Dzūkijoje yra badas bitėms, kaip kur. Vidurys Lietuvos, vakarų Lietuva, kur daug rapsų, to medaus iš rapsinių augalų buvo. Žemaitijoje – velniška sausra, ten net rapsas mažai skyrė nektaro“, – sakė A. Amšiejus.

      „Šiandien nieko nenorėkime sakyti, bičių šeima gyvena 35-36 laipsnių šilumoje avilyje, dabar atšilo, o beveik tris savaites buvo šalnos, tai jos viską, ką dieną atveža, tą naktį suvalgo, nes joms reikia šildyti, palaikyti temperatūrą. Po žolinių, rugpjūtį aš galėsiu pasakyti (koks buvo derlius – BNS)".

      Skaityti komentarus