Gal esate girdėję apie 30 dienų iššūkį? Šį kartą tai pozityvus iššūkis, skirtas pagelbėti mūsų gamtai. Jo iniciatoriai yra Lietuvos sveikuolių sąjunga su Auste Juozapaityte. Jie kviečia kasdien po 10 minučių skirti šiukšlių rinkimui gamtoje.
Dėmesys nuorūkoms
Austė Juozapaitytė balandžio 3 dieną rašė: „Cigarečių filtrai yra tos atliekos, kurių dažnai nepastebime. Lengvai nuo žemės paimame besimėtantį maišelį ar kavos puodelį, bet atidžiau pasižiūrėję, ko gero, surinktume ir nemažai nuorūkų. Deja, jas surenkame ne tik mes, bet ir maži vaikai ar gyvūnai. NUORŪKOS yra antra pagal paplitimą šiukšlė ES.
Cigarečių filtrai KELIA GRĖSMĘ laukinei gamtai. Filtrų paskirtis - sulaikyti toksines medžiagas, todėl cigarečių filtruose yra kadmio, švino, cinko, arseno kurie galiausiai išsiskiria ir užteršia ne tik gruntą, bet galiausiai patenka ir į vandens telkinius. Sakoma, jog vienas cigaretės filtras UŽTERŠIA apie 8 litrus vandens ir tokios toksinų dozės yra mirtinos vėžiagyviams. Cigarečių nuorūkos yra aptinkamos žuvyse, vėžiagyviuose, vandens paukščiuose... O LIETUVAI, turinčiai gruntinio vandens išteklius, tokios atliekos YPAČ PAVOJINGOS. Ar iš tiesų besimėtančių nuorūkų problema aktualiausia viduržemio regione? Ar visgi, skirdami dešimt minučių per dieną ir mes savo gatvėse aptinkame ne ką mažiau šių šiukšlių?
Taigi, UŽDUOTIS RYTOJUI. Skirdami dešimt minučių šiukšlėms surinkti, atidžiai stebėkime aplinką ir suskaičiuokime rastas nuorūkas.“
Kodėl rūkantieji vieni iš didžiausių teršėjų?
Todėl šį kartą ne apie rūkymą kaip įprotį apskritai, ne apie žalą sveikatai. Rūkantieji teršia orą, sukelia nemalonumų aplinkiniams ir kenkia ne tik savo sveikatai, bet ir kitiems. Šiandieną kalbėsiu apie kitą medalio pusę - šiukšles.
Aš nežinau, kas darosi rūkantiems, bet veikiausiai tyrimas, kuris patvirtina, kad rūkymas plonina smegenų žievę[1] yra teisingas, nes su jų protais kažkas negerai. Netgi sakyčiau, daugelis jų yra tiesiog bepročiai, kurie apskritai nesugeba gyventi šiuolaikiniame pasaulyje.
Vieną rytą važiuodamas į darbą pamačiau, kai pamačiau, kad per langą kažkoks žmogus išmetė cigaretės nuorūką ,man pakilo pyktis ir nepasitenkinimas. Norėjau šaukti: "Žmogau, ką tu darai"??? Juk tą nuorūką kažkam reikės pakelt, o jei jos niekas nepakels, ji, būdama ypač kenksminga gamtai ir gyvūnams, pateks į vandenyną, dėl to gali žūti keli šimtai gyvų organizmų. Ką aš galiu su tuo padaryti? Nedaug, bet galiu prisidėti, kad cigarečių nuorūkų būtų mažiau. Prisidėjau prie šio iššūkio ir per pusvalandį laiko prie savo namo surinkau daugiau nei 500 nuorūkų. Gaila, bet kitą dieną tose pačiose vietose jų vėl atsirado.
Kita vertus, galime paskaičiuoti, kiek per 5 metų vidutiniškai prišiukšlina rūkantysis, jei rūko vidutiniškai 10 cigarečių per dieną ir kas antrą cigaretę numeta kur papuola. Toks rūkantysis per penkis metus numestų 9 tūkst. cigarečių nuorūkų, jei jos patektų į vandenį užterštų 9 tūkst. m3 vandens[2]. 14 tūkst. tokių rūkorių galėtų per 5 metus užteršti visą Dusios ežerą, kuriame neliktų nė litro švaraus vandens, kuriame yra gyvybės.
Sportas ir rūkymas suderinama?
Per rytinį bėgiojimą prie upės pamačiau labai įdomų dalyką Vilniuje, kur žmonės važinėja dviračiais, bėgioja, sportuoja - rūpinasi savo sveikata. Savivaldybė matyt gerų norų vedina kas 50 metrų pristatė suoliukų. Tai kaip ir labai geras žingsnis vyresniems žmonėms pailsėti. Nors kai buvau Žirmūnų bendruomenės susitikime su meru, žmonės skundėsi dėl kitų dalykų - viešojo transporto prie tako, oranžinių dviračių stotelės trūkumu ir erdvės po tiltu pritaikymu sportui, tačiau, kaip sakoma, "dovanotam arkliui į dantis nežiūrima".
Tačiau be minėtų senjorų yra kita medalių pusė: tuos suoliukus labai mėgsta "nuostabieji" rūkantieji, kurie per 2 dienas nuo suoliukų pastatymo sugebėjo primėtyti ne tiek mažai nuorūkų. Prie vieno suskaičiavau 20, tikriausiai vėl pamiršo susirinkti...
Mano nuomone, neįmanoma didinti rūkančiųjų sąmoningumo, nes jie visų pirma nesąmoningi – kenkia sau, aplinkiniams ir plonina savo smegenų žievę, o tas žmogus, kuriam nerūpi jo sveikata, jam nerūpi ir žemės likimas. Todėl kalba su rūkančiais asmenims negali būti kitokia, tik griežta – apibrėžti, ką galima, ko negalima daryti. Aiškios zonos, kur galima rūkyti ir galbūt vėlgi, perkelti gerąją depozito praktiką į cigarečių filtrų sistemą. Ir visos vietos, kuriose yra sportuojančių, vienareikšmiškai turi tapti "Smoke Free" zonomis. Nes tikrai nėra malonu ir sveika bėgioti, kai kas 50 metrų tave pasitinka nuodingi tabako dūmai.
O kol kas junkitės prie gražios iniciatyvos – rinkime cigarečių nuorūkas, kad neterštume aplinkos.
[1]Cigarette smoking and thinning of the brain's cortex, S Karama,1,2,* S Ducharme,1,3,4,5 J Corley,6 F Chouinard-Decorte,1 J M Starr,7,8 J M Wardlaw,7,9,10 M E Bastin,7,9,10 and I J Deary6,7, Molecular Psychiatry volume 20, pages 778–785 (2015) https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4430302/
[2] 1 nuorūka užteršia 1 m3 vandens, https://www.lzinios.lt/mokslas-ir-svietimas/kasmet-nuorukomis-uznuodijama-3-mln-kub-m-vandens/200806
Skaityti komentarus