Ši refleksija nėra tiesiogiai susijusi su arboristika – sritimi, kuri yra mano kompetencijoje, tačiau tai, ko naujienos ne visada atskleidžia, yra aplinkosauginės konfliktų pasekmės.
Kariniai konfliktai sukuria sudėtingą aplinkosauginių sąnaudų visumą, dažnai nuvertinamą, palyginti su žmogiškuoju ir ekonominiu poveikiu, tačiau turinčią ilgalaikių padarinių tiek vietiniu, tiek pasauliniu mastu. Karinė veikla generuoja tiesiogines ir netiesiogines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas viso operacinio ciklo metu: nuo ginkluotės gamybos ir transportavimo iki iškastinio kuro naudojimo sausumos, jūrų ir oro technikoje, taip pat energetinės ir pramoninės infrastruktūros naikinimo.
Vienas reikšmingiausių aspektų – itin didelis karinių operacijų energinis intensyvumas. Naudojami degalai (ypač reaktyvinis kuras ir dyzelinas) išskiria didelius anglies dvideginio (CO₂) kiekius, prie kurių prisideda azoto oksidai (azoto dioksidas NOₓ), kietosios dalelės ir kiti atmosferos teršalai. Be to, bombardavimų sukelti gaisrai – apimantys kuro saugyklas, chemijos įmones, miškus ir urbanizuotas teritorijas – išskiria papildomus šiltnamio efektą sukeliančius dujų kiekius, įskaitant metaną (CH₄) ir diazoto monoksidą (N₂O), dar labiau stiprindami klimato poveikį.
Natūralių ekosistemų naikinimas yra dar viena reikšminga aplinkosauginė kaina. Miškai, šlapynės ir žemės ūkio dirvožemiai, kurie paprastai veikia kaip anglies kaupimo talpyklos (anglies sekvestracija), yra degraduojami arba sunaikinami, mažindami Žemės sistemos gebėjimą absorbuoti CO₂. Šis reiškinys sukelia dvigubą efektą: emisijų didėjimą ir natūralios švelninimo (mitigacijos) galios mažėjimą. Taip pat dirvožemio ir vandens tarša – sunkiaisiais metalais, sprogmenų liekanomis ir toksinėmis medžiagomis – gali ilgam sutrikdyti ekosistemų funkcionalumą, stabdydama biogeocheminius procesus, susijusius su anglies ciklu.
Klimato požiūriu pasekmės pasireiškia tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Trumpuoju laikotarpiu stebimi lokalizuoti emisijų šuoliai, susiję su intensyviais kariniais veiksmais. Ilgalaikėje perspektyvoje svarbūs tampa pokarinės rekonstrukcijos procesai (dažnai pasižymintys dideliu anglies intensyvumu) bei tvarios infrastruktūros praradimas, galintis sulėtinti energetinę transformaciją. Kai kuriais atvejais konfliktai skatina valstybes dėl energetinio saugumo prioritetą teikti iškastiniam kurui, taip dar labiau didinant pasaulines emisijas.
Papildomas aspektas – apskaitos sudėtingumas: karinės emisijos dažnai yra neįtraukiamos arba nepakankamai įvertinamos nacionaliniuose šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventoriuose, todėl tiksliai įvertinti jų indėlį į klimato kaitą yra sudėtinga. Vis dėlto vis daugėja įrodymų, kad karinis sektorius sudaro reikšmingą pasaulinių emisijų dalį.
Perspektyvoje konfliktų intensyvėjimas gali dar labiau pabloginti pasaulinį radiacinį balansą, didindamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje. Tai reiškia ne tik spartesnį globalinį atšilimą, bet ir netiesioginius padarinius – dažnesnius ekstremalius reiškinius, ekosistemų degradaciją bei galimus teigiamus klimato grįžtamuosius ryšius. Šiuo požiūriu ginkluoti konfliktai yra ne tik geopolitinių įtampų pasekmė, bet ir gali tapti aktyviu pasaulinės klimato sistemos destabilizavimo veiksniu.
Skaityti komentarus