°C
      2019 03 26 Antradienis

      Vabzdžių apokalipsė: kol planetos ekologinė padėtis vis blogėja, „Monsanto“ gūžčioja pečiais

      Nuotrauka: John Macdougall nuotr.

      2018-10-25 07:00:00
      2018-10-25 07:00:00

      Nors vabzdžių nykimas neatrodo toks dramatiškas, kaip Žemės link skriejantis asteroidas Holivudo filmuose ar potvynio banga nušluojanti Niujorką nuo žemės paviršiau, tačiau tai ne ką mažesnė katastrofa.  

      Visame pasaulyje žmonės ima klausinėti to paties klausimo: kur dingo visi vabalai? Ne todėl, kad jų labai ilgėtųsi, bet tam, jog sužinotų, kas atsitiko.

      Pavyzdžiui, tam tikrose gamtos rezervatuose Vokietijoje  vabzdžių populiacija krito daugiau kaip 75prc. per pastaruosius trisdešimt metų, skelbia Krefeldo entomologijos draugijos praeitais metais paskelbto tyrimo rezultatai.

      Kitas tyrimas, paskelbtas tik šį mėnesį, nustatė, kad nariuotakojai – bestuburiai, įskaitant vabzdžius ir vorus, kurie turi išorinius skeletus – nyksta labai sparčiai.   

      Mokslininkai, tyrinėję Puerto Riko Luquilo atogrąžų mišką, nustatė, jog išnykusius vabalų rūšys kelia grėsmę driežų, varlių ir paukščių, kurie minta nariuotakojais, išnykimui.   

      Nėra sunku suvokti, kad jei driežai, varlės ir paukščiai, mintantys vabzdžiai, išnyks, tai gyvūnai, ėdantys driežus, varles ir paukščius, taip pat ims nykti. Ir taip iki pat mitybos grandinės viršaus.

      Milijonams žmonių, kenčiantiems nuo entomofobijos, ligotos vabzdžių baimės, naujienos apie vabalų nykimą leis ramiau miegoti naktį. Kam iš viso gali patikti baisūs, ropojantys vabzdžiai? Kelionės į užmiestį būtų daug malonesnės, jei netektų saugotis ropojančių ir dūzgiančių gyvių.  

      Galbūt nieko blogo, kad erzinantys vabalai nyksta, tiesa? Na, ne visai taip. Šiais masinės gamybos ir vartojimo laikais lengva pamiršti, jog be milijonų erzinančių gyvių, mitybos grandinė žlugtų, o visame gyvybės cikle įsivyrautų chaosas. Nereikia ir sakyti, kad tai niekam naudos neatneštų. Mokslininkai spėja, jog šešios gyvūnų rūšys jau yra ant išnykimo ribos.       

      „Nekyla abejonių, jog vabzdžių išnykimas turės skaudžių padarinių ekosistemai, nes vabzdžiai vaidina svarbų vaidmenį įvairiuose procesuose, įskaitant apdulkinimą... yra paukščių, žinduolių ir varliagyvių maisto šaltinis“,- kalbėjo mokslininkas iš Krefeldo entomologijos draugijos. „80prc. laukinių augalų yra sukurti taip, kad juos apdulkintų vabzdžiai bei 60 proc. paukščių minta jais.“   

      Tyrimas taip pat paminėjo, kokią ekonominę naudą neša vabzdžių pasaulis. Šiais kapitalizmo laikais sunku pritraukti žmogaus dėmesį nebent jam grėstų nelaimė.

      „Paslaugos, kurias teikia laukiniai vabzdžiai, buvo įvertintos 57 mlrd. JAV dolerių per metus.“

      Kitaip tariant, didelė dalis JAV ekonomikos priklauso nuo vabalų, o tiksliau bičių, kurios apdulkina maždaug 15 mlrd. dolerių vertės derlių kasmet (nuo obuolių iki svogūnų). Gaila, kad trapūs santykiai tarp žmogaus ir gyvosios gamtos ima po truputį byrėti.  

      Bičių nykimas

      Jau nuo 2005 metų mes tampame vis labiau pažeidžiami gyvosios gamtos pokyčiams, dėl kurių dažniausiai yra kaltas žmogus. JAV bičių augintojai ėmė skųstis dėl bičių nykimo. Vieno avilio populiacija sumažėdavo apie 30-90 proc, tad ši tragedija buvo pavadinta kolonijos žlugimo sutrikimas. Yra net keletą galimų paaiškinimų, įskaitant pesticidų naudojimą, virusus ir net telefonų stočių skleidžiamą elektromagnetinę radiaciją, kurie gali trikdyti vabzdžių orientavimosi sistemą.  

      Šie paaiškinimai privertė galingiausias Amerikos korporacijas surengti „debatus“, skirtus vabzdžių temai.

      Pavyzdžiui, praeitą mėnesį mokslininkai iš Teksaso universiteto Austine paskelbė tyrimą, kuris parodė ryšį tarp glifosato, chemikalo, kurį gamina „Monsanto“ ir medų gaminančių bičių nykimo.

      Pasak atlikto tyrimo, glifosatas, chemikalas, kuris yra pagarsėjusio pesticido „Raundupo“ sudedamoji dalis, pažeidžia fermentus, esančius bičių žarnyne, kurie sauga jas nuo patogenų ir taip pat efektyviai naikina laukų gėles, kuriomis maitinasi bitės. Kitaip tariant, „Monsanto“, nesitikėdami to (kas galėtų pardavinėti tai tyčia?) sukūrė ginklą prieš bites darbininkes, nuo kurių mes esame priklausomi.    

      Nenuostabu, jog „Monsanto“ tuoj pat atmetė tokius kaltinimus.

      „Kaltinimai, kad glifosatas neigiamai veikia bites yra tiesiog netiesa. Nė vienas didelio masto tyrimas nerado sąsajos tarp glifosato ir mažėjančios bičių populiacijos“,- sakė „Monsanto“ atstovas spaudai.

      Svarbu paminėti, kad glifosatas kenkia ne tik bitėms. Rugpjūtį San Francisko teisėjas priteisė „Monsanto“ 289 mln. JAV dolerių baudą, kurią įmonė turi sumokėti Devainui Džonsonui, buvusiam mokyklos aplinkos prižiūrėtojui, nes, jo manymu, sunki terminalinė liga atsirado dėl pesticido naudojimo. D. Džonsonui 2014-aisiais buvo diagnozuota ne Hodžkino limfoma, kai jam buvo 42-eji. Savo ligos atsiradimą vyras sieja su ilgalaikiu chemikalo naudojimu darbe. Šią savaitė „Monsanto“ negavo galimybės kelti naujos bylos, tačiau teisėjas sumažino kompensacijos sumą  Džonsonui iki 78mln. JAV dolerių.    

      Žinoma, yra daugybė kitų kompanijų be „Monsanto“, kurios prisideda prie gyvūnų ir vabzdžių nykimo ir kelia grėsmę didžiausiam gyvosios gamtos išnykimui nuo to laiko, kai asteroidas trenkėsi į Žemę ir sunaikino visus dinozaurus.

      Visgi, atsižvelgiant į tai, kiek daug diskusijų sukėlė kiekviena aplinkosaugos problema, nėra aišku, kuri iš jų sukėlė vabzdžių nykimą, net tuomet, kai akademija pateikė įrodymų, kurių mums ir reikėjo.  

      Kita vertu, visi, kurie matė filmą „Dėkui, kad rūkot“, žino, kad daugelis tarptautinių kompanijų moka nežmoniškus pinigus saldžiabalsiams lobistams, kurie moka visus įtikinti, kad jų produktas yra saugus naudoti, kai akivaizdu, jog yra priešingai. Žmonija yra įstrigus nesibaigiančiame rate, kol aplinkosaugos problemos tik blogėja.   

      Visos šios tuščios kalbos privedė planetą prie kryžkelės, kur ji turės nuspręsti, kas naikina vabzdžių populiaciją pasaulyje, kol dar neįvyko katastrofa.    Mūsų gebėjimas pabėgti iš šios keblios padėties priklauso nuo mūsų gebėjimo teisingai atsakyti į šį klausimą: ar tarptautinės kompanijos kada nors galės pripažinti, kad jų produktai žaloja aplinką, jei atvirumas reikštų, jog įmonė praras milijonus net milijardus dolerių pelno? Tragiška, tačiau atrodo, jog žmonijos sveikas protas dar nepasiekė tokio išsivystymo lygio ir tai gali lemti mūsų rūšies išnykimą.    

      Skaityti komentarus