°C
      2020 11 29 Sekmadienis

      Vandenynų tarša plastiku: ar jau laikas sunerimti?

      Nuotrauka: GotScience nuotr.

      2018-07-16 10:00:00

      Maždaug prieš šimtą metų plastiko išradimas pakeitė mūsų visų gyvenimus.  Plastikas – polimeras – ilga grandinė pasikartojančių molekulių grupių. Gamtoje polimerų yra visur: augalo ląstelės sienelėje, šilke, plaukuose, vabzdžių dangoje, DNR. Tačiau šiais laikais sintetiniai polimerai yra lengvai sukuriami ir panaudojami beveik visur, todėl kad yra lengvi, ilgaamžiai ir gali būti bet kurios formos. Pagaminti plastiką nereikia daug išteklių, žaliavos yra labai daug, o ji be galo pigi, todėl plastmasės produkcija yra masinė.

      Nereikia stebėtis, kad plastiko aukso amžius prasidėjo ir jo panaudojimo galimybės tik platėjo. Pirmiausia buvo naudojamas bekelitas įvairiom mechaninėms dalims, PVC – santechnikoje, elektriniams mechanizmams bei dėklams, iš akrilo imta gaminti organinis stiklas, o iš nailono kojinės bei karinė apranga. Šiandien beveik viskas bent iš dalies yra gaminama iš plastiko: rūbai, telefonai, kompiuteriai, baldai, gėlės, namai ir mašinos.

      Ilgą laiką plastikas buvo laikomas revoliucija pramonėje, bet ilgainiui tapo tiesiog šiukšle: plastmasiniai kavos puodeliai, maišeliai, maisto pakuotės... Mes net nesusimąstome, kai nusiperkame plastiką ir tuoj pat juo atsikratome. Deja, bet jis sunyksta ne taip greitai. Kadangi sintetiniai polimerai yra ilgaamžiai, todėl jiems suirti reikia bent penkių šimtų metų ir vis tiek mes perkame plastiką, kurį vėliau planuojame išmesti. 40% plastiko yra panaudojama pakuočių gamybai [1]. O nuo 1907 metų daugiau nei 6,3 kubinės tonos plastiko tapo atliekomis. Taigi ką mes darome su visomis šiomis atliekomis? 9% - perdirbama,  12% - sudeginama, bet  79% yra nesunaikinti ir vis dar aplink mus [2].

      Didžioji dalis atsiranda vandenynuose (apie 8 milijonus tonų kasmet). Yra manoma, kad 2050 metais visas plastikas vandenynuose svers daugiau nei ten gyvenančios žuvys. Kadangi ši sintetinė medžiaga – visur tai nenuostabu, kad gyvūnai  vis įsipainioja ar prarija ją. 2015 metais atliktas tyrimas parodė, kad 90% prie jūros gyvenančių paukščių yra suvalgę plastiko[3]. Nemaža dalis gyvūnų badauja, nes jų skrandžiai yra pilni nesuvirškinamų šiukšlių [4] .Turbūt neretas yra girdėjęs apie negyvą kašalotą, išmestą Ispanijos pakrantėje. Pasirodo, jis buvo suvalgęs 32kilogramus plastikinių maišelių, tinklų ir net būgną. Kol tokios naujienos  šokiruoja žmones žurnalų viršeliuose, po pasaulį plinta mažiau pastebima plastiko forma – mikroplastikas.

      Mikroplastikų dalelės yra mažesnės nei  5 milimetrai. Kartais jie yra naudojami kosmetikos ar dantų pastos pramonėje, bet didžioji dalis atsiranda iš vandenyje plaukiojančių plastikinių atliekų, kai šios yra veikiamos Saulės UV spindulių. 51 trilijonas tokių mikrodalelių plaukioja vandenynuose, o jas dar lengviau praryja vandens gyventojai [5]. Tai mokslininkams kelia susirūpinimą, nes iki šiol nėra aišku, ar BPA, suteikiantis plastikui peršviečiamą spalvą, ar DEHP, kuris plastiką paverčia lankstesniu, nekenkia sveikatai[6]. Jei paaiškėtų, kad tam tikras plastikas yra kenksmingas, tai reikštų, kad per mitybos grandinę, patekusios mikrodalelės, kenkia ir mums.

      Mikroplastikas buvo aptiktas ne tik jūros gėrybėse, bet ir meduje, jūros druskoje, vandenyje iš krano ir net namų dulkėse. 8 iš 10 kūdikių ir beveik visi suaugusieji turi išmatuojamą kiekį ftalatų savo organizme [7], naudojamų plastmasių gamyboje.

      Šiuo metu dar nėra reikalo panikuoti, nes tyrimai dar nėra galutiniai, o ir pačių tyrimų nėra daug. Tačiau galima teigti, kad tai, kas vyksta dabar, yra neplanuota ir mes nepajėgiam to suvaldyti.

      Paprasčiausias sprendimas būtų uždrausti plastiką, ar ne? Viskas yra kur kas sudėtingiau. Tarša plastiku nėra vienintelė aplinkosaugos problema, su kuria susiduriame. Kai kurie pakaitalai, kuriuos naudojame vietoj plastmasinių taip pat kenkia aplinkai, pavyzdžiui, Danijoje atliktas tyrimas parodė, jog vienkartinio maišelio gamybai yra sunaudojama labai mažai energijos ir anglies dioksido išskiriama kur kas mažiau nei gaminant daugkartinio panaudojimo maišelį [10]. Tam kad medvilninio maišelio žala aplinkai būtų mažesnė nei plastmasinio jį reiktų panaudoti bent  7 tūkstančius kartų.      

      Svarbu žinoti, kad 90% plastiko, patenkančio iš upių į vandenynus, atkeliauja iš dešimties upių, esančių Azijoje ir Afrikoje. Jangdze iš Kinijos atiteka apie 1,5 milijonai tonų plastiko kasmet. Šalyse, tokiose kaip Kinija, Indija, Alžyras ar Indonezija, per paskutinius dešimtmečius pramonė taip sparčiai išaugo, jog šiukšlių perdirbimo įrenginiai nebespėjo tvarkyti  atliekų gausos [9].

      Taigi vienoks ar kitoks mūsų pasirinkimas daro įtaką aplinkai, tad yra sunku rasti aukso vidurį tarp jų. Plastikas taip pat padėjo išspręsti problemą , kuriai šiuo metu kito sprendimo neturime. Pasaulyje 1/3 maisto yra išmetamas, kur jis pūna ir išskiria metaną [8]. Geriausias būdas išvengti maisto produktų gedimo ir jo išmetimo – plastikinės pakuotės.

       

      1. Kaiser, K., Schmid, M., & Schlummer, M. (2017). Recycling of Polymer-Based Multilayer Packaging: A Review. Recycling3(1), 1.
      2. Geyer, R., Jambeck, J. R., & Law, K. L. (2017). Production, use, and fate of all plastics ever made. Science advances3(7), e1700782.
      3. Wilcox, C., Van Sebille, E., & Hardesty, B. D. (2015). Threat of plastic pollution to seabirds is global, pervasive, and increasing. Proceedings of the National Academy of Sciences112(38), 11899-11904.
      4. de Stephanis, R., Giménez, J., Carpinelli, E., Gutierrez-Exposito, C., & Cañadas, A. (2013). As main meal for sperm whales: Plastics debris. Marine pollution bulletin69(1-2), 206-214.
      5. do Sul, J. A. I., & Costa, M. F. (2014). The present and future of microplastic pollution in the marine environment. Environmental pollution185, 352-364.
      6. Halden, R. U. (2010). Plastics and health risks. Annual review of public health31, 179-194.
      7. Meeker, J. D., Sathyanarayana, S., & Swan, S. H. (2009). Phthalates and other additives in plastics: human exposure and associated health outcomes. Philosophical Transactions of the Royal Society of London B: Biological Sciences364(1526), 2097-2113.
      8. Lipinski, B., Hanson, C., Lomax, J., Kitinoja, L., Waite, R., & Searchinger, T. (2013). Reducing food loss and waste. World Resources Institute Working Paper, June.
      9. Schmidt, C., Krauth, T., & Wagner, S. (2017). Export of plastic debris by rivers into the sea. Environmental science & technology51(21), 12246-12253.
      10. https://www2.mst.dk/Udgiv/publications/2018/02/978-87-93614-73-4.pdf

      Skaityti komentarus