Kai atrodo, kad viskas slysta iš rankų, - gyventi ir mylėti verta.
Dėl akimirkos, dėl dienos, dėl žmogaus, dėl žodžio, dėl nepasibaigusios meilės vizos.
Dėl tų, kurie paskambina nelauki, parašo netikėti, ateina nekviesti, pasėdi nepavaišinti, būna išdidūs, nors nepasipuošę, juokiasi ir kalba, arba tyli, bet daug pasako. Arba apkabina ir taria: "Mano džiaugsme, Tu gi pavargai"…
Meilė…
Ji neturi autoritetų. Jai jų ir nereikia. O jeigu tai buvo tik sapnas, kuris netrukus išnyks ir pasimirš, - tada sapnuoti yra gražiausias užsiėmimas žemėje. Nes tokios akimirkos - pačios nuostabiausios.
Skaityti komentarus