Kankorėžinė liauka – viena didžiausių nuo mūsų slepiamų paslapčių. Paslaptis slypi ne tame, kad ši liauka egzistuoja, o jos funkcijoje. Medicinos studentams dažnai sakoma, kad tai menkavertis ar „iškrypęs“ organas, tačiau tai – netiesa.
Kankorėžinė liauka vadinama mūsų „trečiąja akimi“. Manoma, kad tai organas, jungiantis mus su aukštesniais būties lygmenimis. Esą ją aktyvavus galima užmegzti ryšį su kitomis realybės dimensijomis, išvystyti tokias gebas kaip aiškiaregystė ar telepatija, net patirti keliones per skirtingas laiko linijas.
Kodėl tai nuo mūsų slepiama? Vienas iš aiškinimų siejamas su religija. Ilgą laiką bažnyčia buvo tarsi vienintelė tarpininkė tarp žmogaus ir dieviškumo, teigdama, kad tik per šventyklas galima užmegzti ryšį su aukštesne jėga. Tačiau, remiantis šia idėja, tikroji „šventykla“ yra kiekvieno žmogaus viduje.
Kankorėžinė liauka turi įvairias simbolines reikšmes skirtingose tradicijose. Katalikybėje ji siejama su Dievo galia, masonijoje – su ciklopo regėjimu, senovės Egipte – su Horo akimi. Sakralinėje geometrijoje teigiama, kad Horo akis atitinka smegenų struktūras, o Azijos tradicijose ji laikoma trečiąja akimi – intuicijos ir aiškiaregystės centru.
Senovėje ji buvo vadinama „Rojaus vartais“. Net prancūzų filosofas René Descartes teigė, kad kankorėžinė liauka jungia kūną su siela ir yra tarsi „sielos buveinė“. Jis taip manė todėl, kad ši liauka nėra dvilypė kaip dauguma kitų organų.
Kankorėžinė liauka gamina hormoną melatoniną, kuris reguliuoja miego ir budrumo ciklus. Jo trūkumas siejamas su nemiga ar depresija. Melatonino yra ir kai kuriuose maisto produktuose, pavyzdžiui, avižose, kukurūzuose, pomidoruose, riešutuose, ryžiuose ar vyšniose.
Teigiama, kad senovės šumerų ir babiloniečių šventyklose kankorėžinė liauka buvo garbinama. Net Vatican galima pamatyti jos formos skulptūrą, o piramidžių sienose aptinkami simboliai, siejami su šia liauka.
Dar viena su ja siejama sąvoka – medžiaga DMT (dimetiltriptaminas), kartais vadinama „dvasine molekule“. Manoma, kad ji išsiskiria sapnų fazėje ir yra susijusi su ryškiais vaizdiniais. Taip pat teigiama, kad esant tam tikroms būsenoms, pavyzdžiui, artimos mirties patirčiai, jos kiekis gali padidėti, sukeldamas stiprius sąmonės išgyvenimus.
Kai kurios teorijos teigia, kad ši liauka gali būti „blokuojama“ įvairių išorinių veiksnių, o natūralūs būdai ją „aktyvuoti“ ar „išvalyti“ ilgą laiką buvo mažai žinomi ar nutylimi.
Apie tai, kaip veikia ši liauka, kokie yra skirtingi požiūriai ir ką apie tai sako mokslas bei įvairios dvasinės tradicijos, galima kalbėti daug plačiau – tai tema, jungianti biologiją, filosofiją ir tikėjimą.
















Skaityti komentarus