Bendros sveikatos pagrindas – vidinė pusiausvyra. Kai žmogus neslegiamas nei problemų, nei įsipareigojimų, kurie gimdo vidinius konfliktus, visa jo gyvybinė energija gali būti nukreipta ne į kovą su savimi, bet į kūrybą ir augimą.

Žmogaus mintys yra materialios – savo pasaulį kuriame mintimis. Tačiau kad jos veiktų, mintys turi būti įkrautos energija. Turime išmokti sutelkti dėmesį ir energiją į svarbiausius savo gyvenimo dalykus – tik taip pasieksime užsibrėžtus tikslus. Ne veltui sakoma: „Po gulinčiu akmeniu vanduo neteka.“

Tikslas turi būti kilnus ir ilgalaikis – tik tuomet jis gauna palaikymą iš aukščiau, o žmogui suteikiama vidinė jėga jo įgyvendinimui.

Svarbu mokytis ne koncentruotis į neigiamą rezultatą, bet priimti pasaulį tokį, koks jis yra. Dažniausiai ligos kyla dėl psichinės ar dvasinės būklės pažeidimų – tiek dėl per didelio neigiamos, tiek ir perteklinės pozityvios informacijos kiekio. Perteklius sutrikdo vidinę pusiausvyrą ir pasireiškia fiziniais negalavimais.

Todėl stresas laikomas viena pagrindinių ligų priežasčių.

Mūsų smegenys – tarsi sąsaja tarp išorinio pasaulio ir sąmonės. Jos paverčia informaciją įvairios prasmės mintimis, kurios sukelia atitinkamą organizmo reakciją: sutrikdo arba atkuria pusiausvyrą, priklausomai nuo jų energetinio dažnio.

Kad gyventume visavertį gyvenimą, mums reikia sveikatos, harmoningos gyvensenos ir… gėrio – kaip vidinio žmogaus kūrinio ir dvasinės mitybos formos.

Žmogaus psichika – tai vidinis harmonizatorius, kurį galima derinti tarsi muzikos instrumentą. Įtaką jai daro visų jutimų informacija, tačiau stipriausiai – žodis ir prisilietimas.

Žodis – tai vibracinė komanda, ženklų rinkinys, kuris sukuria sąmonėje vaizdinius, į kuriuos organizmas reaguoja. Tik emociškai įkrauti, ryškūs žodiniai vaizdai rezonuoja su klausytojo vidiniu pasauliu.

Bet prieš ištariant žodį būtina pajausti atitinkamą jausmą – tik tada jis bus gyvas.

Geri eilėraščiai ar dainos veikia kaip epinis užkeikimas. O melodijos galia – dažnių diapazone: žemų dažnių ritmai skatina gyvuliškus instinktus, slopina dorovę, aukštieji – priešingai – pakylėja.

Dainose vartojami svetimi žodžiai, kurių klausytojas nesupranta, neturi ryšio su jo genetine atmintimi – jie neveikia sąmonės, rezonuoja tik pati melodija.

Japonų mokslininkų tyrimai parodė: keiksmažodžiai ir žemo dažnio muzika keičia vandens molekulių struktūrą (padidinus jas 800 kartų). O juk žmogaus kraujas – tai 80 % vandens…

Žmogus – tai energinė sąmoninga būtybė, nuolat veikiama įvairių energetinių laukų. Pirminė visatos energija pati savaime neturi krypties – ją suteikia žmogus, skleisdamas savo emocijas. Taip gimsta vadinamieji egregorai – kolektyviniai energoinformaciniai dariniai.

Pozityvios emocijos – meilė, džiaugsmas, užuojauta – kuria aukšto dažnio laukus. Neigiamos – pavydas, pyktis, smurtas, melas – žemo dažnio ir labai galingus.

Kai žmogus ima kurti neigiamas mintis, jis iš karto patenka į rezonansą su destruktyviu egregoru, kuris maitina save žemo dažnio žmogaus energija ir skatina jį elgtis destruktyviai.

Žmogų galima palyginti su operacine sistema – per auklėjimą, mokymąsi ir socialinę aplinką į ją įkeliamos reikalingos programos. Kaip ir bet kuri sistema, ji pažeidžiama virusų.

Virusai – tai ženkliniai informaciniai paketai (demonai), kurie prasiskverbia pro natūralią apsaugą ir sutrikdo žmogaus sąmonę, skatindami destruktyvų elgesį.

Sąmonė – tai vertėjas, jungiantis išorinį ir vidinį pasaulius, bei universalus antivirusas, kuris saugo nuo pavojingos informacijos. Pagrindinis mūsų apsaugos įrankis – tai sveiko proto logika.

Tačiau ši logika gali trumpam „išsijungti“ per emocinį sukrėtimą, valgant ar miegant. Tuomet sąmonė gali būti naudojama tiek kūrybai, tiek destrukcijai – priklausomai nuo to, kas į ją perduoda informaciją.

Norėdami apsisaugoti, turime savo valia taikyti logišką analizę viskam, kas nešvaru ir žalinga.

Reikia nuolat būti sąmoningiems – neslėpti tiesos nuo savęs, nemeluoti sau, girdėti savo vidinius signalus.

Žmogaus prigimtyje įdiegtas savireguliacijos mechanizmas. Dažniausiai jis įsijungia ekstremaliose situacijose. Mūsų užduotis – atrasti raktinius būdus, kaip automatiškai sumažinti stresą.

Vidinės pusiausvyros ir harmonijos formulė – tai sąmoninga meilė žmonėms ir pasauliui. Tik tuomet žmogus įsilieja į aukšto dažnio energijos srautą, kuris aktyvuoja savireguliacijos mechanizmus ir padeda formuoti palankią aplinką sėkmei.

Kiekviena mūsų ląstelė priima išorinę informaciją. Todėl negalima išsamiai aptarinėti svetimų ligų ar nesėkmių – mūsų ląstelės tai gali „užrašyti“ kaip savąją programą.

Mokslininkai nustatė, kad transo būsenoje mūsų smegenys neskiria fikcijos nuo realybės – tai leidžia perrašyti mūsų vidinius kodus.

Norėdami atkurti pusiausvyrą, turime grįžti mintimis į malonius praeities momentus ir kartoti vidinius kodus: „patogu, jauku, malonu, saugu“. 

Niekada nereikia programuoti savęs nesėkmei. Kurkime mintyse šviesią ateities viziją ir išlaikykime ją gyvą savo troškimuose.