Jums taps sunku dirbti nemėgstamą darbą ir daryti tai, kas neturi prasmės. Todėl arba nuspręsite visiškai įsitraukti į dabartinę veiklą, arba iš esmės ją pakeisite. Jeigu senajame darbe jus laikė būtinybė, baimė, įprotis ar automatiškas veikimas, visa tai iškils į paviršių ir turėsite ką nors su tuo daryti.

Jūsų santykiai pradės braškėti per siūles. Nes dauguma santykių – tai ne darni dviejų lygiaverčių žmonių sąjunga, o tarpusavio priklausomybių ir kompensacijų raizginys. Pajutęs, kad jus praranda, partneris dės visas pastangas, kad susigrąžintų jus į ankstesnę būseną. Tačiau į visus priekaištus reaguosite su nuostaba ir nesupratimu – tarsi ateivis mėgintų užmegzti su jumis ryšį marsiečių kalba.

Pajusite vienatvę. Nes nutrūks visi nereikalingi ir netikri ryšiai, kurie buvo grindžiami vidiniu trūkumu, tuštuma, vartotojišku požiūriu ir egoizmu. Ir ši nauja, nežinia iš kur atsiradusi tuštuma iš pradžių jus gąsdins tarsi žiojėjanti bedugnė. Tačiau pamažu ji ims pildytis tuo, kas jumyse yra gyva ir tikra.

Nebegalėsite meluoti nei sau, nei kitiems. Beveik fiziškai (tarsi Pinokis, kuriam meluojant ilgėja nosis) jausite kiekvieną vidinę netiesą – žodžiuose, mintyse ir veiksmuose. Ir tai bus tiesiog nepakenčiama, nes kaskart sakydami ne tai, ką iš tiesų galvojate, jausite, tarsi jūsų sielą draskytų aštrūs katės nagučiai. Ir ne, šio pojūčio išjungti neįmanoma.

Staiga pastebėsite, kad aplinkiniai žmonės labai kenčia. Ir kenčia jie ne dėl sunkaus gyvenimo – priešingai, jų gyvenime viskas gali būti kuo puikiausiai. Jie kenčia dėl iliuzijos, kad jų gyvenime kažkas negerai. Ir jeigu anksčiau buvote pernelyg užsiėmę savo pačių kančia, dabar pradėsite jausti visų aplinkinių žmonių kančias, nes savųjų jau nebeturėsite. Ir tą akimirką jums liks tik viena – padėti kiekvienam, kiekvieną akimirką, kuo tik galite. Nes kitaip tiesiog nebegalėsite.

Jums bus gėda. Dėl daugelio savo praeities žodžių ir poelgių, nes teks pažvelgti tiesai į akis ir pripažinti, kad visų jūsų problemų šaltinis yra ne kažkas išorėje, o jūs patys. Kai tik tai suvoksite, gėda išnyks, o jos vietą pagaliau užims vidinė ramybė.

Pradėsite mažiau kalbėti. Nes išnyks visa tai, ką anksčiau sakydavote iš baimės, pavydo, egoizmo ar pykčio. Nebegalėsite rašyti kitus smerkiančių komentarų socialiniuose tinkluose, nes tai tiesiog praras prasmę ir nebeatrodys reikalinga. Ir apskritai kurį laiką galbūt nebegalėsite nieko rašyti, nes visa tai, ką rašėte anksčiau, jums atrodys kaip visiškos nesąmonės. Ir paaiškės, kad tyla iš tiesų yra auksas, kurio dažnai nepastebime dėl nuolatinio skubėjimo ir beprotišku greičiu vienas kitą keičiančių įvykių.

Kai ateis sąmoningas suvokimas...

Jūsų pasaulio vaizdas sugrius. Ir suprasite, kad egzistuoja ne tik jūsų teisinga nuomonė ir visos kitos – klaidingos, bet ir begalinė pasirinkimų bei galimybių erdvė. O visi apribojimai tėra jūsų pačių susikurta iliuzija.

Jums teks prisiimti atsakomybę už save. Suprasite, kad nėra ko nieko tikėtis iš kitų ir niekas jums nieko neskolingas. Viskas, kas vyksta jūsų gyvenime, priklauso ne nuo išorinių aplinkybių, kvailo viršininko, nesupratingo partnerio ar bitkoino kurso, o nuo jūsų pačių. Jūs gyvenate būtent tokį gyvenimą, kokio nusipelnėte, ir niekas nepasikeis, kol neprisiimsite atsakomybės už tai, ką turite dabar.

Tačiau būtent tą akimirką asmeninė atsakomybė nustos būti našta, nuo kurios norisi bėgti kiek kojos neša arba kurią norisi užkrauti aplinkiniams. Ji taps vienintele tikra ir logiška dalykų tvarka.

Ir taip, diena po dienos, visa, kas paviršutiniška, dirbtina ir veidmainiška, pradės byrėti, atverdama vidines tuštumas. O visa, kas tikra, ims ryškėti, augti, skleistis, stiprėti ir leisti šaknis jūsų viduje.

Ir tai toli gražu ne švelnus ar malonus procesas. Dažnai tai būna sukrečiantis, per daugelį metų susiformavusių įpročių ir automatinių elgesio modelių griuvimas.

Tačiau kai išsivaduosite iš savo sugriuvusių mąstymo šablonų nuolaužų, suprasite, kad visa tai buvo verta patirti.