°C
      2019 07 15 Pirmadienis

      Kaip gerai, kad neturiu!..

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      Autorius: Loreta Fokienė
      2019-06-02 21:00:00

      Mėgstu skaityti trumpas istorijas. Vienas bičiulis neseniai atsiuntė tokią. Apie moterį, kuri savo psichologui skundėsi, kokia ji nelaiminga ir kaip nieko neturi: anei namo, anei automobilio, o ir jaunystė jau užveria duris ir kažką pakeisti vilčių nėra. 

      Psichologas išklausė ir ėmė jungti prie jos neturėjimų kitus: 

      - Neturite ir sunkios nepagydomos ligos, ir milijoninių skolų, ir kupros, ir dar daug daug ko. O ir nereikia to, ko neturite. Svarbu mylimi žmonės gyvi ir sveiki!

      Nusišypsojusi mintyse tęsiau sąrašą sau pačiai apie tai, kokia laiminga esu dėl to, ko neturiu. O tuomet grįžau prie savo mylimo turėjimų vardijimo. Man visuomet labiau patinka pliusai, o ne minusai. Ne tik apie oro temperatūrą kalbant.

      Svarbiausia - kiekvieną rytą nemokamai gaunu naują dieną. O vakare - naktį poilsiui. Ir tie mylimiausi, kurių su metais vis daugiau... Kas būčiau be jų?

      Mėgstamas mano vaikų pasirinkimų žaidimas ir čia padeda: ko norėtum - ar daug daug pinigų ir visokių daiktų negyvenamoje saloje, ar visai be pinigų, bet daug draugų? 

      Žmonės dovanoja tą šilumą, sklindančią ne tik širdimi, visu kūnu, bet ir už jo ribų. Susitikimai, apkabinimai, atviros akys, kvepiančios mintys, ore sklandantis gerumas ir tikrumas...

      Ir nesvarbu, kad kažko neturiu, o kažką nenorimą turiu. Kai yra tie, su kuriais galima dalintis - viskas gerai. Kai jie šypsosi, pasaulis jaukus ir mielas. Kai jiems nutinka geri dalykai, laimingas ir mano veidas. Ir ne, čia ne tik apie penkis mylimiausius artimiausius.  Jau įsitikinau - širdis talpina labai daug... 

      Tai... Ko neturi? O ką turi? Visada gyvenimas sočiai dovanoja to, už ką norisi dėkoti... Ir dar... Ir dar...

      Jau padėkojai? Tuomet galim bėgti šokinėti per gyvenimo bangas! 

      Skaityti komentarus