- Mano vyras manęs nemyli, - ašarodama atsakė mergina ir ėmė šluostytis akis.

- Kodėl taip nusprendei? - nustebusi paklausė senutė.

- Jis niekada man apie tai nesakė, negirdėjau iš jo žodžių „Aš tave myliu“.

Moteris kurį laiką patylėjo, po to paklausė:

- O kaip jis elgiasi su tavimi?

Mergina pagalvojo ir pasakė:

- Skambina ir klausia, kaip man sekasi, vakare susitinka su manimi, padeda atlikti buities darbus; jei esu labai pavargusi, pats viską padaro vietoj manęs. Mes kartu einame apsipirkti arba tiesiog pasivaikščioti parke. Mūsų santykiai šilti ir geri, bet jis vis tiek manęs nemyli.

Senolė tylėjo, jos akyse ėmė kauptis ašaros.

- Kas nutiko? Ar aš jus kažkaip įžeidžiau? - pasimetusi paklausė mergina.

- Mano vyras visada sakė, kad mane myli, bet niekada man nepadėjo ir dėl manęs nesijaudino, mes neturėjome tokios šilumos šeimoje kaip jūs. Jis man kartojo, kad esu jam vienintelė, o pats paslapčia eidavo pas kitą. Tu laiminga, o tavo gyvenime iš tiesų yra viskas, apie ką galėjau tik pasvajoti...

Senolė atsikėlė ir nuėjo savo keliu, o mergina liko sėdėti parke ir galvoti apie tai, ką pasakė senutė.