Visoje šioje karštinėje, mielosios Kalėdos, stengiuos nepasimesti ir suprasti tikrąją Jūsų prasmę, nes man atrodo, jog svarbu yra išmokti pajausti Jūsų atėjimą. Vaikštinėdama išpuoštomis miesto gatvėmis ir žvelgdama į tas aplink visur nukabinėtas lemputes svarstau, o kas pasikeistų, jeigu jų nebūtų? Jeigu visos gatvės būtų kaip įprasta pilkos, tamsios, tačiau šviesa sklistų ne iš lempelių, o iš žmonių akių, ar tada irgi visi būtų tokie laimingi ir švytintys?..

Pakalbėkime apie dar vieną labai svarbų šių dienų visuomenėje Kalėdų akcentą - dovanas. Dovanas gauti yra labai smagu, tačiau dar didesnis džiaugsmas yra jas dovanoti ir stebėti kito žmogaus veide švytinčią šypseną, kuri pripildo mano vidų laime ir šiluma. Kartais pasidaro labai liūdna, kai per Kalėdas matome žmones, kurie sėdi prie vieno stalo visiškai paskendę savo išmaniuosiuose telefonuose ir net nesistengia dovanoti vienas kitam paties svarbiausio dalyko gyvenime - LAIKO. Nes laiko juk nusipirkti ar kitaip gauti neįmanoma. Laikas, kurį per Kalėdas praleidžiame su savo šeima, yra pati vertingiausia ir brangiausia dovana kiekvienam iš mūsų.

Žinot, Kalėdos, nereikia man nei naujausio iPhone telefono su trimis foto kameromis, nereikia nei naujausio automobilio ar brangiausių „Armani“ kvepalų. Nenoriu aš nei pinigų, nei brangių daiktų. Aš prašau tik kelių dalykų: vienas kito supratimo, daugiau meilės ir šilumos kasdieniame gyvenime, Dievo palaimos visiems, kurie yra pasiryžę ją priimti. O svarbiausia, mielos Kalėdos, prašau Jūsų, nesvarbu, koks metų laikas bebūtų, išeidamos iš mūsų namų šiais metais palikite dalelę šilumos ir šviesos, kurią Jūs kiekvienais metais atnešate į mūsų visų širdis. Neleiskite, kad dvasinis žibintas užgestų. Suteikite mums daug jėgų ir stiprybės, kad jis visada šviestų ir vestų teisingais keliais... 

Su dideliu nekantrumu lauksime Jūsų atvykstant. Greitai pasimatysime...