Visas pasaulis nuolat perdavinėja mums idėją, kad mes bejėgiai, kad nuo mūsų mažai kas priklauso. Kad reikia ryšių, „teisingo“ išsilavinimo, sėkmės, aplinkybių.

Ir ant tokio vidinio pagrindo religinės idėjos prigyja labai lengvai. Yra Dievas, mes turime jam paklusti – ir tada viskas bus gerai. O jei nepaklūsti – viskas bus blogai.

Tačiau kai susiduriame su mintimi, kad mes patys esame savo gyvenimo kūrėjai, kad viskas priklauso nuo mūsų būsenos, sprendimų, pasirinkimų, čia prasideda visas vidinis „filmas“. Ši idėja susiduria su stipriu pasipriešinimu, abejonėmis ir netikėjimu savimi.

Kodėl?

Nes nuo vaikystės mus mokė paklusti. Lenkti galvą. Tylėti. Atsiprašinėti už save. Galvoti apie save kaip apie mažą nieką.

Mintis, kad kiekvienas iš mūsų yra didis ir galingas – daugeliui atrodo beprotybė ir absurdas.

Masinis hipnozės programavimas jau atliko savo darbą – žmonės paklusniai laikosi visuomeninio scenarijaus. O informacija, kuri tam prieštarauja, sukelia pasipriešinimą, baimę ir atstūmimą.

Būti pavaldžiam jau tapo norma.
Būti kūrėju – baugu.

Kad suvoktume savo vidinę galią, reikia daugiau sąmoningumo ir drąsos, nei tiesiog tikėti paruoštomis „tiesomis“.