Baimė yra labai įdomus reiškinys. Tai lyg egregoras, nematoma jėga, kuri gali būti įsitaisiusi mūsų prote arba tvyro aplink mus. Baimė yra sielos virusas, kuris mus pasitinka jau ką tik gimusius. Ši, neigiamą energiją nešanti jėga yra tiek išplitusi, jog bijodami mes jaučiamės normaliai.
Nuodugniai ištyrus savo vidų, galime rasti daugybę baimės formų: „bijau, kad susirgsiu“; „bijau, kad mane apvogs“; „bijau paprašyti didesnio atlyginimo“; „bijau pasakyti, ką iš tiesų galvoju, nes ant manęs supyks“; „bijau prarasti pinigus“; „bijau išsiskirti su žmogumi“ ir begalės begalės kitų, visiškai nepagrįstų baimių.
Baimės jausmas gali atsirasti tiek iš neigiamos asmeninės patirties – „vieną kartą nepavyko, tai dabar jau taip bus visada“, „aš nesugebėsiu“. Baimės jausmą taip pat gali įskiepyti tėvai arba galime nesąmoningai perimti iš savo giminės žmonių.
Nežinomybė yra pagrindinis veiksnys, kurio pagrindu atsiranda terpė baimei veikti. Jei esu kažko nepažinęs, t.y. situacija man nutinka pirmą kartą gyvenime, prote sukursiu daugybę neigiamo pobūdžio scenarijų, kaip vienoje ar kitoje situacijoje viskas baigsis negatyviai ar net tragiškai.
Tarkim, skiriatės su vyru. Čia rasime visą puokštę baimių: „ar aš fiziškai pajėgsiu viena auginti vaikus?“; „ar mums pakaks pinigų pragyventi?“; „ar sugebėsiu pasirūpinti mašinos reikalais, kai ji suges?“; „bijau prarasti esamus namus su vyru“; „bijau, kad vaikai sirgs, o aš būsiu viena“. Bijau, bijau, bijau...
Ne veltui sakoma, jog baimės akys didelės. Iš tiesų, jos tikrai didelės, kol nepradedi žingsnelis po žingsnelio eiti per kiekvieną savo baimę iš eilės.
Ir Visata mėgsta juokauti – ji pažeria aibę situacijų, kuriose tau bus duota daugybė galimybių įveikti savo baimes.
Jei bijai prarasti vyrą – jis būtinai atkakliai veršis iš namų ir dar su meilužės prieskoniu. Jei bijai prarasti namus – tu juos prarasi, bet su puikia galimybe įsigyti kažką nuostabaus tik tau. Nebent būsi įsikibusi senu mąstymu į gigantišką namą ar turtą, kuris tave vėliau prispaus visu galingumu per paskolas ar nežmoniškus santykius su vyru. Bijai, kad suges mašina? Žinoma! Būtinai išbėgs tepalai ar aušinimo skystis pakeliui į Palangą arba suges variklis, kurio remontas tau kainuos 600 eurų. Puiku! Aš neturiu pinigų variklio remontui! Kaip aš pragyvensiu, kai pinigai baigiasi?? STOP. Šiuo momentu, prieš didįjį sprogimą darau visų savo jausmų ir baimių priėmimą, t.y. “Priimu, kaip savo likimą visus šiuos išbandymus”. Priimu nesipriešindama, su nuolankumu, nes jau nebeturiu jėgų ir vilties. Ir tik tuo momentu, ateina lengvas kvėpavimas, atodūsis ir suvokimas, jog šios naštos man nereikia nešti ant savo pečių. Yra Jėga, kuri viską sutvarko už mus. Tereikia paleisti vadeles iš savo mažyčių rankų. Ir toliau viskas klostosi paprastai – vyras, su meilužės prieskoniu, kaip vyras, tavęs jau nebejaudina. Tu jautiesi puikiai savo moteriškumo inde. Didysis namas išnyko horizonte, o tu gyveni jaukiame, mažučiame bute, kurio kiekvieną kampelį išpuoselėjai iki saldumo. Vaikai nebeserga. Ir ko jiems sirgti, kai mama jaučiasi puikiai? Mašina retkarčiais genda, bet atradai patikimą meistrą, kuris pasako apie galimus gedimus. O ir bagažinėje vežiojiesi tepalų ir aušinimo skysčio pakuotę. Pinigai, kaip iš dangaus nukritę. Ir iš kur jų taip paprastai atsiranda?
Taigi, baimė, tai tik mūsų visų mulkinimas, kad neduok Dieve, pasijausime laisvais žmonėmis.
Vienintelis ir nepamainomas vaistas nuo baimės yra KRISTI į baimę visu pajėgumu, lyg eiti per nematomą sieną, nesirūpinant dėl pasekmių, kurių mes net nenumanome. Už baimės sienos mūsų VISADA laukia šviesa ir išsilaisvinimas.
Palikime savo kuriamus gyvenimo scenarijus, nes tai ką yra paruošęs mūsų Kūrėjas yra nesulyginama nei su viena, net ir gražiausia mūsų svajone!
Tai prasminga, brandu ir BE GALO palaiminga.
Į LAISVĘ!
Skaityti komentarus