Mylėti – tai ne tik džiaugtis vienas kitu, abipusiais jausmais, bet ir įveikti įvairius sunkumus, tam tikras keblias situacijas, kuriose, rodos, vienas žmogau, sunkiai ir beišsikapstytum... Visam tam reikalingas palaikymas ir supratimas, na, o kasdienybėje aiškiai pasimato, kas yra kas. Ir tai nebūtinai turi būti vien skrajojimas padebesiais, kai, rodos, iš tiesų nejaučiama tvirta žemė po kojomis... Tai – kur kas daugiau... kur kas paslaptingiau ir kur kas painiau, nei gali pasirodyti iš paties pirmojo žvilgsnio...

Kas pirmiausia pajaučiama įsimylėjus? Ogi – saugumas (daug poetų ir rašytojų tai įvardija kaip saugų meilės jausmų uostą...). Kai žmonės vienas kito draugijoje jaučiasi saugūs, tuomet, galima teigti, kad tai ir yra tas raktas į tikrąją meilę, į tikrus jausmus, nesumeluotą ir nesuvaidintą stiprybės šaltinį...

Būna, meilės jausmas taip ilgai neateina, o po to, žiūrėk, vos pasidžiaugus šiuo jausmu, ima ir lengvų lengviausiai mus palieka/apleidžia... Gal tai nėra ta tikroji meilė? Bet, kaip žinia, dėl savo laimės (ir meilės) reikia kartais ir pakovoti arba šiek tiek labiau pasistengti, ir tada meilės jausmas išsiskleidžia nelyginant lelijos ežero vidury - pačiais gražiausiais žiedais... O emocijos... jos tada ima trykšti, vos ne kibirkščiuoti. Tad tas stengimasis būna, galima sakyti, vertas visų pastangų, visų siekių bei įdėto ryžto ir valios.  

Ką iš tiesų reiškia Mylėti – be galo sunku įvardyti; gal ir galima apsakyti, apdainuoti ar apibūdinti, bet to tiesiog neįmanoma įsprausti į kažkokias sąvokas ar nenuginčijamus kanonus... Juk žmogus – tai nėra nuo visų atskirta/atskira negyvenamoji sala... Jam, kartais net kaip oras, reikalingas ir būtinas bendravimas, tarpusavio santykiai, kad žmogus turėtų ką puoselėti ir, galų gale, dėl ko gyventi! Meilė – kaip gyvenimo prasmė dažnai būna tas pamatas, ant kurio statomi visi kiti jausmai... Taipogi svarbus ir gebėjimas suvokti, kaip gi jaučiasi ir kokiomis nuotaikomis gyvena kiti žmonės ir tai gali būti labai naudinga kiekvienam iš mūsų įvairiuose gyvenimo tarpsniuose: tiek draugaujant, tiek mylint, tiek besimokant ar mokant kitus, tiek kuriant šeimą, dirbant ar tiesiog bendraujant su aplinkiniais, kurie mus kasdien supa...

Bet kokių santykių pilnatvę padeda pasiekti gyvenimo pusiausvyros (arba tiesiog jos harmonijos) sukūrimas ir pajautimas... Būna, jaučiamės blogai, slegia ir kankina neramios nuotaikos... tada padėdamas kitiems, tu tiesiog tokiu būdu padedi sau pačiam! Tai verta atminti!

Kaip teigė dr. Sue Johnson – „Gerai tai, ar blogai, bet XXI a. meilės ryšys tapo svarbiausiu emociniu ryšiu daugelio žmonių gyvenime.“ Ir negalima nesutikti – kad būtumei laimingas pilnavertis žmogus ir jaustumei meilę, būtina puoselėti, o vėliau ir be galo branginti, tą šiltą emocinį ryšį... kartais taip sunkiai „užaugintą“...

Meilė, tas šviesus ir tyras jausmas, gali būti prilyginama tikrų tikriausiam stebuklui...

Kaip kad Dž. Baironas rašė:

„Meilė pilna švelnumo malonaus,

Užgrūdinta klaidų ir sielvarto gilaus,

Vis tokia pat ilgus metus ji bus:

Tvirta ir išdidi – STEBUKLAS NUOSTABUS.“