Kauno miesto savivaldybė 2018 m. sausį pakvietė miesto gyventojus dalyvauti apklausoje ir nuspręsti, kurioje vietoje turėtų iškilti skulptūra Vyčiui. Kauniečiai rinkosi iš trijų populiariausių ir dažniausiai siūlytų vietų: Kauno pilies prieigų, Santakos parko ir Nemuno salos. Absoliuti dauguma apklausoje dalyvavusių kauniečių (70,15 proc.) nusprendė, jog Vyčio skulptūra ant granitinio pjedestalo iškils prie Kauno pilies.

Planuojama, jog Vyčio skulptūra iš Ukrainos, kur ji yra liejama, pajudės birželio mėnesio pabaigoje. Skulptoriai pluša, kad Vytis Kaune būtų pastatytas dar iki liepos šeštosios.  Skulptūros gamyba nuo metų pradžios rūpinasi Nacionalinės meno premijos laureatas Arūnas Sakalauskas ir du Ukrainos meistrai Borisas Krilovas ir Olesius Sidorukas. Apie skulptūros kūrimo eigą kalbame su jos autoriumi Arūnu Sakalausku.

Kokia skulptūros priešistorė?

Viskas prasidėjo nuo Vyčio konkurso renovuojamai Vilniaus Lukiškių aikštei. Buvo paskelbtas konkursas, kuris įvyko praėjusių metų vasario pradžioje. Joje turėjo būti įrengtas memorialas visoms Lietuvos kovoms už nepriklausomybę atminti ir tas simbolis turėjo būti Vytis, Vyčio skulptūra. Net konkurso sąlygose buvo konkrečiai numatyta, kad tai turi būti Vyčio skulptūra ir mano projektas laimėjo pirmą vietą. Jau praėjusiais metais ši skulptūra turėjo stovėti Vilniuje. Buvo jau ir sutartys sudarytos. Paskui palaipsniui įsikišo Kultūros ministerija, ŠMC ir įvardijo, kad šitas konkursas nelabai atitinka reikalavimus. Kadangi jie negalėjo paskelbti naujo konkurso tai paskelbė papildomai konkurso kūrybines dirbtuves.

Sakykit kaip tuomet per kūrybines dirbtuves iš Vyčio galima padaryti Bunkerį?

Mūsų Valstybėje viskas įmanoma... Kaip pasakyti, galima (juokiasi). Argumentavo, kad Vytis čia jau atgyvena ir tai devynioliktas amžius. Taip ir nesupratau, kuo blogas tas devynioliktas amžius (juokiasi).

Kai dirbtuvės baigėsi, mano Vytis atsirado antroje vietoje, o Bunkeris pirmoje. Tai dabar ten jau ir teismai pradeda vykti (konkurso rezultatus užginčijo architektai), bet manęs tai jau nebedomina, nes iškarto buvo paklausta, ar aš galėčiau tokią skulptūrą pastatyti Kaune. Ir aš sutikau. Tik jie iškėlė sąlygą, kad skulptūrą turiu pastatyti iki liepos šeštos. Buvo likę šeši mėnesiai, Lietuvos sąlygomis tai padaryti nėra lengva, todėl išvykau dirbti į Ukrainą.

Kokios skulptūros medžiagos ir parametrai turėtų būti?

Lukiškių aikštei buvo numatyta, kad ši skulptūra bus šešių metrų ir septyniasdešimties centimetrų. O Kaune, kadangi ji statoma Pilies teritorijoje, kuri yra paveldo objektas, yra aukščio apribojimai. Numatyta, kad skulptūra jau su postamentu negali būti aukštesnė kaip šeši metrai penkiasdešimt centimetrų, tad mes tokiam aukščiui ir darome. Pats Vytis, bronzinė skulptūra bus beveik šešių metrų ir dar juodo granito neaukštas, plokščias postamentas.

Liejate skulptūrą Ukrainoje. Kaip sekasi darbai, ar spėsite iki liepos šeštos?

Kadangi laiko duota buvo nedaug man vienam tokį darbą atlikti buvo neįmanoma, todėl šiam projektui subūriau skulptorių iš Ukrainos kolektyvą su, kuriais jau kartu dirbau prie kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio skulptūros Kijeve. Sekasi gerai, tikrai spėsime. Šiandienai jau yra viskas nulipdyta ir palaipsniui liejama. Postamentas suprojektuotas, gauti visi reikalingi leidimai. Praeitą savaitę postamentui jau pradėjau ir akmenis pjauti.

Kokia skulptūros vertė?

Apie pusę milijono eurų. Galutinės vertės skaičių sunku pasakyti, nes daug kas iš organizacijų, įmonių prisideda nemokamai atlikdami įvairius parengiamuosius darbus, kurie taip pat reikalingi.

Kas jums yra Lietuva?

Lietuva tai mano gimtinė, mano Tėvynė. Pirma ir paskutinė meilė turbūt (juokiasi). Kai dabar dažnai išvažiuoju į Ukrainą, tai po kiek laiko net imu naktimis sapnuoti Lietuvą ir norisi bent savaitgaliui sugrįžti.

Kodėl pasirinkote skulptoriaus profesiją ir kokia ji šiandien?

Pernelyg sunkius klausimus užduodi (juokiasi). Niekada aš, turbūt, į šitą klausimą ir neatsakysiu. Visada nuo mažumės mėgau paišyti, kažką lipdyti ir taip savaime mane nuvedė į Dailės technikumą Telšiuose, o po Telšių jau buvau apsisprendęs studijuoti skulptūrą. Gal buvo dilema tarp skulptūros ir architektūros, bet galiausiai labiau patraukė meniniai dalykai. Išties vėliau tai jau ne profesija, tai gyvenimo būdas.

Ar galėtumėt pasakyti kiek esate sukūręs skulptūrų?

Oi tikrai ne. Jau neužtenka nei pirštų. Didelių skulptūrų gal virš trisdešimt, o tų visų mažų tai... Dailės akademija prašo ataskaitų, tai bus proga suskaičiuoti (juokiasi).

Kuri Jūsų skulptūra, be Vyčio, yra Jums svarbiausia, kuria didžiuojatės kaip kūrėjas?

Na tas didžiavimasis, gal jis kažkada po visko ateis. Po Vyčio šiemet dar turėčiau pastatyti Vydūną, kuris jau nulipdytas, tik reikia dar jį atlieti Klaipėdai. Tiesa, daug neaiškumų dar yra. Nežinau, kaip savivaldybė pasielgs ir ar pavyks šiemet, nors Vydūnui 150 metų. Dar šiemet reikia Palangoje pastatyti skulptūrą keturiems signatarams, kurie mokėsi Palangos progimnazijoje, na ir Kijeve K. Ostrogiškio paminklą. Taip, kad tų darbų tikrai nemažai laukia. Nėra kada dar didžiuotis (juokiasi). Tuo momentu, kai tu atidengi naują skulptūrą yra džiaugsmas, pasididžiavimas, bet netrukus jau vėl galvoji apie kitą.

Galvoju, kad man pasisekė padaryti Liudviko Rėzos skulptūrą, kuri stovi Kaliningrade. Kad ir praėjusiais metais pastatyta Švėkšnoje skulptūra signatarui Steponui Kazimierui Šauliui.