Raudonųjų žibintų kvartalas – tarsi erotikos muziejus po atviru dangumi 

Amsterdame yra daugybė pačių įvairiausių muziejų: tabako, žolės, alaus, prostitucijos, tatuiruočių... bet į muziejus kitoje šalyje svečiuodamasi einu tik tuomet, kai lauke blogas oras, kai oras geras, kulniuojam po miestą.

Jei norite pamatyti erotikos muziejų po atviru dangumi, užsukite į Raudonųjų žibintų kvartalą. Beje, ten negalima nei filmuoti, nei fotografuoti. Norite pabandyti? Pirmyn, tik neišsigąskite, jei viena iš seksualiai apsirengusių merginų prasidarys savo “vitrinos” dureles ir ne tik jums pagrūmos piršteliu, bet ir pasivijusi pamokys...Tos merginos išties pasiutę ir atrodo gana agresyviai. Tiesa, ne visos, kai kurios iš jų atrodo niekuo neišsiskiriančios – pilkos ir nuobodžios, netgi ne itin gražios (nors grožį kiekvienas suvokiame savaip).

Stebėjau vieną merginą, dirbančią Raudonųjų žibintų kvartale. Mintyse vis klausiau savęs, kodėl ji čia, kodėl pardavinėja savo kūną: ar iš blogo gyvenimo? O gal dėl to, jog jai reikia susimokėti už brangias studijas? Neteisiau jos, bet ir negalėjau suprasti, nes savo kūno pardavinėjimas man atrodo tabu. Ta mergina Raudonųjų žibintų kvartale, kaip ir kitos merginos, seksualiai, žvilgsniu viliojo vyrus: keletas jaunų, nei aštuoniolikos metų nesulaukusių jaunuolių bandė pasinaudoti jos paslaugomis, deja, jiems nepasisekė.... Pasitaikė ir neįgalus vyras, deja, jį jauna moteris taip pat atstūmė...Neįgalus vyras buvo atvykęs su keliais draugais, mačiau, kaip nuliūdo tuomet, kai mergina jį atsisakė patenkinti seksualiai. Per pusvalandį prie merginos “vitrinos” priėjo viso labo tik keturi vyrai, iš jų ji tik vienam sutiko suteikti paslaugas. Pasikvietė jį pas save. Tiesa, ilgai neužlaikė, jau po penkiolikos minučių mačiau, kaip vyras patenkintas it vaikas gavęs saldainį išėjo ir savo draugams ėmė pasakoti to vakaro karščiausią įvykį.

Tyliai gerdama kavą stebėjau tą merginą ir toliau. Vyrai eidavo prie jos langelio, tačiau ji jų atsisakydavo. Gal jau buvo pavargusi, o gal tiesiog pradėjo rinktis... Taip, tos merginos tikrai renkasi ir nesantykiauja su kiekvienu sutiktu vyru – įsitikinau tuo savo akimis.

Kas dar slepiasi prie Raudonųjų žibintų kvartalo?

Raudonųjų žibintų kvartale slepiasi ne tik laisvo elgesio merginos, bet ir poetų veikėjai, kurie dabar išlikę tik skulptūrų pavidalu. Iš pirmo žvilgsnio šie du veikėjai man priminė mūsų su vyru santykių pradžią – kai vyras tavęs siekia, bet tu vaidini nepasiekiamą ir arogantišką. O jis vis atkakliai siekia ir galiausiai pasiekia – užkariauja moters širdį.

Kaip bebūtų, ši, Aukso amžiaus, olandų poeto, pjesių autoriaus Bredero statula stovi visai netoli Raudonųjų žibintų kvartalo, kurio pašonėje gyveno rašytojas. Ši statula yra iš Bredero pjesės „Spanish Brabander“ -  sukurta 1968 m., pažymint 350 Bredero mirties metines.

Ir dar, netoliese raudonųjų žibintų kvartalo ir pastatytas vienas iš seniausių Amsterdamo pastatų – bažnyčia „Oude kerk“, kurioje galima pamatyti nešvankius giedojimo stalelio vaizdus, be to, šioje bažnyčioje yra palaidota žymi olandų meniniko Rembranto žmona Saskia…

Taigi, jei vyksite į Raudonųjų žibintų kvartalą, nepraeikite pro šalį ir aplankykite šiuos objektus. Kaip sakoma – kas ieško, tas randa. Aš Raudonųjų žibintų kvartale ieškojau ne tik erotikos, bet ir meno, poezijos, grožio – radau, kitokios formos, įdomesnės ir man kur kas labiau priimtinesnės.