Vartotojų pasaulis: perku, nes reikia, ar dėl to, jog noriu?

Vartotojų pasaulis – taip apibrėžiamas šių dienų laikotarpis, kuomet svarbu uždirbti pakankamai pinigų ne tik savo pagrindiniams poreikiams patenkinti, bet ir įsigyti prabangius, šimtus ar net tūkstančius eurų kainuojančius dizainerių kurtus daiktus. Ir kol vieni juos perka, naudoja ir jais didžiuojasi, kiti – dieną naktį dirba tam, kad patenkintų tų įnoringų vartotojų poreikius.

Apie vartotojų pasaulį bei visuomenę yra rašęs žinomas Lenkijos sociologas Zygmuntas Baumanas. Jo knygoje „Vartojamas gyvenimas“ yra apibrėžiamas terminas „vartotojų visuomenė“, kuris, anot žinomo sociologo, reiškia tokią visuomenę, kuri skatina, remia ir primeta vartotojiško gyvenimo būdo ir strategijos pasirinkimą. Pabrėžia, jog „vartoti“ reiškia investuoti į savo paties buvimą visuomenės nariu. Tačiau mes, kaip visuomenės nariai, ar perkame dėl to, jog mums tikrai reikia, ar dėl to, jog norime? Dažnu atveju būna taip, jog perkame net ir ne visai mums reikalingus daiktus.

Prieš perkant – pagalvokime

Londono dizaino muziejuje esanti nuotrauka (žr. paveikslėlį viršuje) puikiai atspindi tai, ką išgyvena Kinija šiais laikais. Nuotraukoje, kuri buvo daryta 2005 metais, atsispindi Kinijos gamyklos darbuotojų gyvenimas.

1990 metais, kuomet pasaulyje vis labiau reiškėsi poreikis pigių ir greitai pagaminamų prekių, jos buvo pradėtos gaminti būtent Kinijoje – ten, kur darbo jėgos buvo daug ir ji buvo labai pigi. Prasidėjo masinė produkcija pigių prekių, žmonės neretai juokdavosi ir sakydavo, jog jei pamatai ant prekės pakuotės užrašą „Made ir China“, tuomet jau gali tikėtis, jog ji bus prastos kokybės, bet labai pigi, tad ją galės įsigyti didžioji dalis vartotojų. Dėl to tokios, itin pigios „Made in China“ prekės, lyg virusas paplito po pasaulį, kuriame žmonės vis labiau vartojo...

Nuotraukoje pavaizduoti Kinijos provincijos darbuotojai, kurių per pastaruosius dešimtmečius sparčiai ėmė daugėti. Pavyzdžiui, vien tik Guandong provincijoje esančiame mieste Šenzen, kuriame prieš daugelį metų buvo vos keli šimtai žmonių, šiais laikais jų skaičius gerokai išaugo ir siekia jau daugiau nei 10 milijonų. Toks skaičius išaugo per 20 metų, tuomet, kai masiškai ėmė kurtis įvairūs fabrikai ir gamyklos...

Tad mes, vartotojai, turime būti atsakingi ir visuomet prieš perkant pagalvoti ar tikrai tas daiktas, kurį ketiname pirkti, mums išties yra reikalingas? O gal tai tik dar viena mūsų užgaida? 

Laikas – vieni skaičiuoja stilingai, kiti – paprastai 

Ar pamenate savo pirmąjį laikrodį, kurį turėjote prieš daugelį metų? Vieni dar ir dabar su tokiais, senoviniais laikrodžiais nesiskiria ir kasdien juos dedasi ant rankos riešo, o štai kitiems reikia prabangių arba išmanių laikrodžių, kuriais galėtų atsiliepti į skambutį, bendrauti ar tiesiog  stebėti savo fizinį aktyvumą. Tikriausiai nei vienas nepaneigtų, jog laikrodžiai per ilgą laiko tarpą gerokai pasikeitė.

Pavyzdžiui, nuotraukoje pirmu numeriu pažymėtas laikrodis yra pagamintas 1904 m. gamintojas – žymi „Cartier“ kompanija, kuri savo dizainą laikui bėgant keitė – antras laikrodis tą parodo, nes nuotraukoje matoma po 10 metų,  „Cartier“ pagamintas laikrodis. O štai trečiasis laikrodis, - tai Volto Disnėjaus prekinio ženklo – „Peliuko Mikio“ laikrodis, kuris buvo sukurtas 1933 m.

Pažvelkite į 6 arba 10 numeriu pažymėtus laikrodžius – tokie laikrodžiai, greičiausiai, kadaise puikavosi ir ant Jūsų rankos riešo, mat 1983 (nr.6 ) ir 1991 m.  (nr.10) laikrodžiai buvo gaminami „Casio“ firmos, jie buvo pigūs, bet tuo pačiu labai patogūs ir kokybiški.

Dar vėliau atsirado vis naujesnių, geresnių ir prabangesnių laikrodžių, pavyzdžiui, 1988 m. „Louis Vuitton“ laikrodis (nr.9).

Na, o šiais laikais daugelis jau neįsivaizduoja savo gyvenimo be išmaniųjų laikrodžių, tokių, kaip pavyzdžiui „Apple“ firmos laikrodis, pagamintas 2015 m. (nr.13).