Ar pastebėjote, kad gyvenimas tarsi juda spirale?
Scenarijai kartojasi.
Santykiai panašūs vieni į kitus.
Karjera daro tuos pačius posūkius.
Ir kas kelerius metus tarsi įvyksta savotiškas „perkrovimas“.
Tai ne atsitiktinumas.
Egzistuoja sena žmogaus raidos koncepcija, kalbanti apie septynerių metų ciklus. Ją aprašė pitagoriečiai, vėliau naudojo antroposofai ir giluminės psichologijos atstovai.
Esmė paprasta: kas septynerius metus žmogus užbaigia vieną asmenybės formavimosi etapą ir pereina į naują lygmenį.
Tai ne mistika. Tai natūralus brendimo ritmas.
0–7 metai — pasitikėjimo pasauliu formavimasis
Pagrindinis šio laikotarpio klausimas:
Ar pasaulis saugus, ar ne?
Šiuo metu susiformuoja bazinis meilės, priėmimo ir saugumo jausmas.
Jei pamatas tvirtas – žmogus gyvenime jaučia vidinę atramą.
Jei ne – jis visą gyvenimą ieškos savo vertės patvirtinimo iš išorės.
7–14 metų — vidinio stuburo formavimasis
Tai taisyklių, autoritetų ir ribų laikotarpis.
Vaikas mokosi gyventi sistemoje.
Čia formuojasi:
disciplina
ambicijos
gebėjimas apsiginti
gebėjimas atlaikyti spaudimą
Jei šis etapas išgyventas su trūkumu, suaugusiam žmogui bus sunkiau apginti save ir kurti karjerą.
14–21 metai — atsiskyrimas ir tapatybės paieškos
Paaugliškas maištas – tai ne problema.
Tai būtinas atsiskyrimo etapas.
Jei atsiskyrimas buvo slopinamas, jis vis tiek sugrįš vėliau.
30-ies. 40-ies.
Per skyrybas, darbo praradimą ar staigų gyvenimo lūžį.
21–29 metai — pirmojo suaugusiojo gyvenimo scenarijaus kūrimas
Žmogus įsilieja į visuomenę.
Kuria karjerą, šeimą, statusą.
Tai įrodymo laikotarpis:
„Aš galiu. Aš suaugęs. Aš sėkmingas.“
Apie 28–29 metus užsibaigia pirmasis didysis gyvenimo ciklas (4 × 7).
29–36 metai — pirmoji tapatybės krizė
Būtent čia ima trūkinėti ankstesnis gyvenimo paveikslas.
Išoriškai viskas gali atrodyti gerai: darbas, šeima, stabilumas.
Tačiau viduje atsiranda klausimas:
Ar tai iš tikrųjų mano gyvenimas?
Apie 35–36 metus dažnai įvyksta:
skyrybos
profesijos keitimas
depresija
vertybių perkainojimas
Tai ne griūtis.
Tai išaugimas iš seno „kokono“.
36–42 metai — persitvarkymas
Žmogus arba suvokia ankstesnes klaidas, arba kartoja tuos pačius scenarijus.
Jei išvados nepadarytos, kuriami tokie pat santykiai, toks pats darbas, tie patys konfliktai.
Tai ir yra bėgimas ratu.
42–49 metai — egzistencinis posūkis
Pagrindinis laikotarpio klausimas:
Kokia viso to prasmė?
Yra du keliai:
1. Dar labiau gilintis į materialų pasaulį – siekti daugiau statuso, valdžios ir pripažinimo.
2. Ieškoti gylio – suprasti, kam visa tai reikalinga.
Jei prasmės klausimas ignoruojamas, apie 49-uosius dažnai atsiranda vidinė tuštuma.
49–56 metai — dvasinė branda
Jei ankstesnės krizės buvo išgyventos sąmoningai, prasideda visiškai naujas etapas.
Atsiranda:
ramybė
išmintis
vidinė laisvė
domėjimasis esme, o ne forma
Tai ne senatvė.
Tai pirmasis tikrai brandus gyvenimo posūkis.
Kodėl apie 35 metus viskas griūva?
Nes baigiasi pirmasis didysis gyvenimo kvadratas.
Jeigu pamatai pastatyti ne ant jūsų tikrųjų vertybių, sistema pradeda byrėti.
Tai ne bausmė.
Tai kvietimas augti.
Kodėl po 49 metų prasideda tikrasis gyvenimas?
Nes dingsta baimė būti „kaip visi“.
Socialiniai vaidmenys praranda absoliučią svarbą.
Lieka žmogus – be kaukių.
Gyvenimas nėra tiesi linija.
Jis yra spiralė.
Jūs negrįžtate atgal – jūs tiesiog pereinate tą pačią pamoką aukštesniame lygyje.
Klausimas tik vienas: ar gyvenate šį ciklą sąmoningai, ar tiesiog bėgiojate ratu?
Kuriame spiralės posūkyje dabar esate jūs?
















Skaityti komentarus