Amsterdamo istorija ir dabartis 

Išaušo mūsų kelionės pirmosios dienos rytas. Nieko nelaukdami susiruošėme į miestą. Amsterdamas, kaip ir visus turistus, taip ir mus pasitiko su savo kanalais ir pasvirusiais įvairių spalvų namais ant kurių stogų buvo matomi kabliai. Tai buvo pirmasis ženklas, kuris man krito į akis viešint šiame nuodėmių mieste.

„Kam tie kabliai?“, - klausiau aš aplinkinių, o jie man sakė, kad Amsterdamo būste labai sunku yra su baldų įnešimais, tad žmonės pasilengvino sau gyvenimą ir baldus kelia pro langus – tai štai kam reikalingi tie kabliai ir Amsterdamo dideli namų langai.

Amsterdamo namai išsiskiria ne tik tuo, kad turi didelius langus ir tuos kablius, bet ir tuo, kad kai kurie namai, galima matyti, jog yra ryškiai pasvirę. „Kodėl? Kodėl taip yra?“, -  Ir vėl aš smalsavau.

Pasirodo, dėl to kalta Amsterdamo upė Amstel. Beje, nuo šios upės pavadinimo ir kilo pats Amsterdamo pavadinimas – Amster reiškė upę, o Damb – užtvanką. Štai todėl Amsterdame namai pasvirę,  siauri, tačiau aukšti, žmonės norėjo kuo daugiau turėti gyvenamojo ploto, tačiau dėl Amstel upės buvo šiek tiek sudėtinga – reikėjo statyti malūnus, kurie pompuotų vandenį ir darytų sausumos gyvenamuosius plotus, reikėjo statyti užtvankas ir kanalus. Jie tai darė. Ir taip atsirado Amsterdamas – Olandijos  arba Šiaurės Venecija. O tokį pavadinimą Amsterdamas gauna visai ne be reikalo, pasirodo, vandens kanalų Amsterdame kur kas daugiau nei Venecijoje ir tie kalanai yra įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą!

Kiek kanalų ir kanalėlių viešint Amsterdame praėjau, būtų net sunku pasakyti, tačiau aišku viena, jų čia tikrai yra daug. Yra žinoma, kad Amsterdame egzistuoja per 160 kanalų, kurių bendras ilgis viršija 75 km., o dar kur tie visi tiltai ir tilteliai, kurių  yra  apie 1200... 

Vienas miestas -  daug kultūrų

Per savaitgalį Amsterdamą išvaikščiojome skersai ir išilgai, atrodo, pamatėme beveik visą miestą. Kultūrų atspindys buvo puikiai pastebimas turguje, kuriame buvo galima rasti nuo grybų iki austrių. Grybukus (ne narkotinius, o delikatesinius, valgomus) siūlė vietiniai, o štai prancūzas maloniai vaišino austrėmis. O kur dar visos Pietų Afrikos kaukės, kurios buvo išdėliotos ant prekystalių arba tie beprotiškai gražūs laukinių puokščių kalnai, žuvis ir suvenyriniai nameliai bei žolės bei kanapių skonio ledinukui, kuriuos galėjai įsigyti turguje.

Šį turgų, esantį netoliesi Harlemjarrdik gatvės, mums rekomendavo aplankyti buto šeimininkė Ana. Aplankėm ir neapsirikom, nes Amsterdame išties yra daugybė turgų, didžiausias iš jų – Alber Cuypmarkt, sakoma, jog dar būtinai viešint Amsterdame reikia aplankyti ir gelių turgų – Bloemenmarkt, kuriame lauktuvių būtinai reikia nupirkti tulpių. Nes kaip gi kitaip, tulpės – Amsterdamo pasididžiavimas, simbolis, čia jų yra pačių įvairiausių rūšių. Vieną išsirinkau ir aš. Tokie suvenyrai tikrai turi išliekamą vertę ir akį džiugina kiekvieną pavasarį.

Turguje nusipirkome sūrio, nes jie tikrai skanūs – Edam ir Guoda buvo mūsų mėgstamiausi. Žymiųjų Vlamsee frites – bulvyčių su majonezu neragavom (nes toks maistas tikrai nedailina kūno linijų),  o coffeshopuose taip pat nebuvom, nes kam svaigintis visais tais narkotikais – žole, magiškais grybukais, jei jau pats gyvenimas svaigina?