Padavėjas paėmė pinigus ir patiekė maistą visiems, išskyrus baltą varną.

Tačiau vietoj to, kad jaustųsi nejaukiai, balta varna tik pažvelgė į įprastą juodą varną, nusišypsojo ir sušuko: „Dėkoju!"

Tai dar labiau supykdė juodąją varną.

Tada ji vėl išėmė piniginę ir sušuko:

„Padavėjau! Šį kartą pavaišinu vynu visus, išskyrus šią baltą varną!"

Padavėjas paėmė pinigus ir pradėjo nešioti vyną visiems, išskyrus baltąją varną.

Tačiau užuot supykusi, balta varna vėl sušuko: „Ačiū!"

Juodoji varna, įsiutusi nuo pykčio, pasilenkė prie baro ir paklausė: „Kas blogai šiai baltai varnai? Šiame restorane nupirkau visiems maisto ir vyno, išskyrus ją, o ji man šaukia: „Ačiū!" Ar ji išprotėjusi ??"

Padavėjas sukikeno ir tarė: „Ne ... ji tik šio restorano savininkė".

„Negalite tapti balta varna savo noru. Tam reikia pašaukimo, talento ... Turite gimti balta varna. Aišku, bet kuri varna gali išsivolioti miltuose, susitepti kreida, dažytis baltomis spalvomis. Daugelis varnų tai daro. Bet jos nėra baltos - jos apsimetėlės. Ir baltą varną galima apjuodinti, bet paversti ją juoda neįmanoma. Ji yra balta varna! Jai daug sunkiau nei kitoms - ji visada aiškiai matoma bet kuriame juodame fone. Todėl paprastai ji tampa visų išpuolių objektu. Ji daug svarbesnė už bet kokį būrio lyderį. Apie pulką, kuriame yra tokia varna sako: tai pulkas, kuriame skrenda balta varna. Visą pulką prisimena tik dėl jos vienos... “ - Vasilijus Livanovas „Baltoji varna“.