Kuo kvepia stebuklas? 

Liepų saldumu, žemuogine pieva, pušų gaiva... 

Vien tai, kad ieškome jau yra dovana. Akimirkos, bendrystės, jaukumo, paslapties dvelksmo ir būtinai - laukimo. Jau tuoj tuoj, kai visa aplinkui nurims, kažkas nutiks...

Nutiko? 

Žinoma! Paparčių tankmėje užtikau suvokimą - mes patys kuriame paslaptis ir stebuklus. Sau patiems ir vienas kitam. Kai tikime...

Kai apkabiname...

Kai leidžiamės apkabinami...

Kai liekame, nors neįmanomai sunku išbūti...

Kartais - kai tiesiog gyvename kiekvieną savo įkvėpimą ir iškvėpimą... 

Tuomet ir aplanko laimė - su rastu žiedu ar be jo - ne taip svarbu...

Čia ir likime - pilna krūtine traukdami vasaros, šilumos, uogų ir žiedų kvapą!