„Kalbant apie konkrečias datas, manau, kad baigsis vasara, ateis ruduo ir esu užsiminęs, kad rudenį tikrai paskelbsiu sprendimą, ką aš toliau ketinu daryti ir ar ketinu eiti į politiką“, – pirmadienį BNS sakė teisininkas.

Taip jis pirmadienį komentavo 32 Lietuvos mokslininkų, signatarų, visuomenės veikėjų viešą kreipimąsi į jį su raginimu paskelbti apie kandidatavimą į prezidentus.

Pasak laiško autorių, valstybėje vyksta „negeri procesai, kurie kelia daugelio patriotiškai ir demokratiškai nusiteikusių piliečių nerimą bei nuoširdų lūkestį, kad padėtis būtų keičiama“, todėl I. Vėgėlė raginamas perimti „Vilties Prezidento“ vaidmenį bei misiją.

„Aš labai dėkingas profesoriams, žinomiems visuomenės atstovams, ryškioms asmenybėms, kurie skatina keisti Lietuvos politinę sistemą. Iš tiesų iki 2004 metų Lietuva turėjo labai aiškią viziją tapti Europos Sąjungos nare, tapti NATO nare, ir toks įspūdis, kad po to, deja, ta vizija sustojo. Mes, užuot judėję į priekį, kūrę ateities Lietuvą, judame tik priešpriešos linkme. Nuo vienos temos, kuri supriešina, iki kitos temos, kuri supriešina, bet nekuriame“, – kalbėjo I. Vėgėlė.

Jis sakė, kad šiuo metu poilsiaudamas taip pat susitinkąs su žmonėmis ir kalbąs apie būsimą politinį sezoną bei artėjančius rinkimus.

Advokatas pabrėžė, kad vienas neketina eiti į politiką.

„Vienam veikti šitoje situacijoje ir sistemoje yra be galo sunku, ir manau, daug ko pakeisti neįmanoma. Tam reikia didžiulės organizacijos arba kad tas idėjas palaikytų esamos politinės partijos. Klausimas, kurios iš jų sutiktų palaikyti tautiškumo idėjas, visuomenės nepriešinimo idėjas, visokius ekonominius sprendimus“, – BNS sakė I. Vėgėlė.

„Jeigu pavyks rasti tą vienybę, norą aukotis, tuomet mano sprendimas bus lygiai taip pat kartu padaryti darbus, nes vienas tikrai visko padaryti negali“, – pridūrė jis.

Advokatas teigė dar nežinąs, ar į politiką eitų drauge su partija, ar visuomenine organizacija. Anot jo, tai nuspręstų bendražygiai.

Jis tvirtino šiuo metu bendraminčių ieškantis tarp fizinių asmenų, o ne organizacijų.

„Dauguma partijų dabar yra nuvylusios savo rinkėjus. Apie 20–30 proc. asmenų nežino, už ką balsuotų, jeigu rinkimai vyktų netrukus. Ir tas procentas yra stipriai išaugęs, palyginti su tuo, kas būdavo prieš penkerius, dešimt metų. Tai rodo, kad žmonės ieško naujos politinės jėgos“, – teigė I. Vėgėlė.

Jis sakė, kad galimi du keliai jam dalyvauti politikoje.

„Vienas kelias yra kalbėti apie parlamento rinkimus, antras kelias – siekti prezidento pozicijos. Akivaizdu, kad ir apie tą, ir apie tą kelią reikia galvoti. Tikrai neatmetu ir kelio, kad tai turėtų daryti ir kuriama politinė organizacija. Bet tai turėtų priklausyti nuo žmonių, kurie prisidės“, – BNS sakė I. Vėgėlė.

Iki 2008 metų jis priklausė Lietuvos krikščionims demokratams, anksčiau – Krikščionių demokratų sąjungai. Iš partijos pasitraukė, kai ši susijungė su Tėvynės sąjunga.

Visuomenės nuomonių apklausos duomenimis, tarp galimų kandidatų į prezidentus advokatas I. Vėgėlė užima vieną aukščiausių vietų reitingų lentelėje.

Liepą skelbta naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad už dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą per prezidento rinkimus balsuotų 19,3 proc. apklaustųjų, už I. Vėgėlę – 10,1 procento. Trečia vieta apklausoje teko visuomenininkui Andriui Tapinui, surinkusiam 6,6 proc. respondentų palaikymą.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę, Seimo – kitų metų rudenį.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.