Kadangi tai mūsų svarbiausia kalba, vadinasi savi. Atidarote duris ir staiga vaikus apsauga, pateikiamas popierėlis ir jūsų vaikus mes paimame, tai jus esate niekas užtenka vienos  pilietiškos „danoskės“ ir jūsų vaikai yra paimami iš šeimos ir vežami kur? Į vaikus namus? Į įtartinos reputacijos šeimą? O gal į Sibirą? Ar tai būtų pranešama?.  Taip čia yra kažkas panašaus, tik tada buvo daug baisiau. Gal vaiko neišveš į Sibirą, bet jis bus atiduotas kažkam įstatymo vardu. Skaudžiausia, tai kad  tas įstatymas ne Sovietų Sąjungos, o nepriklausomos Lietuvos. Cituojant seimo narį Mindaugą Puidoką: „Visi beveik Mato reformos poįstatyminiai aktai neatitinka įstatymo ir iš esmės yra copy paste nuo Norvegijos... 

Pataisysim ir saugiklius sudėsim, bet skandalas baisus“. Man baisu - šitaip Šakalienė, Majauskas, Šarknicka ir jų kompanija visus visus apgavo. Juk balsuoti nereikėjo už juos. Užteko ministro parašo. Po galais jus kas jums moka atlyginimą?  Ar ne tie mokesčių mokėtojai, kurių vaikus atimate ir atiduodate bet kam? Ar jus nekenčiate tų vaikų ar tėvų ar tiesiog vykdote vakarietiškas „zadanijas“ ? Ar yra skirtumas tarp Tarybų Sąjungos ir nepriklausomos Lietuvos? Nematau ir čia skirtumo. Mes negalime gyventi tiesiog be šeimininko. Ar rusas, ar vokietis, ar anglas, ar amerikonas, ar dabar norvegas. Mes savo protu gyventi nemokame.

O dabar apie „danoskes“? „Stukačiai“. Tarybines laikais, tokius žmones, jeigu juos taip galima pavadinti, saugodami savo užpakalį, pranešdavo apie kaimyno „nusikaltimus“. Europos sąjungos laikais tai tapo kita sąvoka – „pranešimas apie nusikaltimą“. Žinoma nenoriu įžeisti pilietiškų asmenų, kurie praneša apie tikrą nusikaltimą. Bet šiuo metu sukurti ar kuriami įstatymai mums leidžia (liepia) pranešti apie rūkantį kaimyną pro savo virtuvės langą, lojantį kaimynų šunį, garsiai besimylinčią porelę. Kas netgi Sovietiniais laikais būdavo gėda dabar tai tapo norma. Draugų šeimą aplankė policija, vien todėl kad jų vienų metų duktė garsiai rodė kaprizus. Kaimynėliai po Matuko reformos pasirodė labai pilietiški, neįsigilino į situaciją, o gal tiesiog reikėjo suvesti sąskaitas su jauna šeima, kurios vyras skubėjo į darbą ir tiesiog nepasisveikino. Skųsti dabar yra garbė, o ne gėda. Kodėl nėra paviešinamas tas asmuo kuris filmavo „skriaudžiamus vaikus“? Ar gali kiekvienas suvokti kad už kiekvieną veiksmą privalome nešti atsakomybę? Tai ne tas pats, kas sugadinti kompiuterį ar kreivai vonioje suklijuoti plyteles, tai liečia šeimos, vaikų psichologiją.

Dovilė Šakalienė – kodėl jus tai darote ?

            Socialiniuose tinkluose plintantis elektroninis pastas. Kieno tai instrukcijos? JK ar Norvegų? Ar tai yra geriausias variantas dabar tai pasakyti : “Atleisk jiems Viešpatie nes jie nežino ką daro” ? Mieli Lietuvos respublikos darbuotojai supraskite, šis įstatymas ar jo pataisos ypatingos; netgi PVM mokestį be jokių svarstymų nuleistumėte tarkim iki 10 procentų, nepadarytumėte tiek daug žalos, kaip dabar daro žalingai sukurtas įstatymas.

O dar kur atskira tema socialiniai darbuotojai, jų reputacija?

O kur dar vienas klausimas ar socialiniams darbuotojams ir jų vadovybei neturėtų būti keliama baudžiamoji byla dėl neteisėtų veiksmų vieno ar kito vaiko atžvilgiu?

            Mes atstovėjome Sausio 13-tą, kovojome šalies viduje. Gal užtenka kovoti ir pagaliau be intrigų dirbti Lietuvai?

Pav. 1. Dovilės Šakalienės informacija. Ar reikia daugiau komentarų ?

PASIRAŠYTI PETICIJĄ