°C
      2020 07 16 Ketvirtadienis

      Būtina tobulinti lobistinės veiklos teisinį reguliavimą – „Transparency International“

      Nuotrauka: DailyNews nuotr.

      Autorius: BNS informacija
      2020-06-02 19:00:00

      Teisėsaugai antradienį sulaikius Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentą Mantą Zalatorių, su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad būtina tobulinti lobistinės veiklos teisinį reguliavimą.

      „Pagrindinis iššūkis yra skaidrinti įtakos darymą, padaryti taip, kad mūsų Lobistinės veiklos įstatymas aiškiai numatytų susitikimų deklaravimą ir iš verslo asociacijų, registruotų lobistų, kitų organizacijų atstovų pusės, ir iš Seimo narių pusės“, – BNS sakė S. Muravjovas.

      „Manau, kad turime tobulinti ir Teisėkūros pagrindų įstatymą, padaryti taip, kad geriau, aiškiau ir greičiau matytume, kas kokį pasiūlymą įstatymų projektui pakeitė“, – pridūrė jis.

      Pasak „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo, susitikimų deklaravimas ateityje padėtų išvengti panašių istorijų.

      „Didesnis skaidrumas, saulės šviesos kiekis, manau, mums leistų ilgainiui užbėgti įvykiams už akių ir tikėtis, kad panašių istorijų, nepriklausomai nuo jų baigties, bus mažiau“, – kalbėjo S. Muravjovas.


      Jo teigimu, politikai priimti „tinkamą“ Lobistinės veiklos įstatymą turėtų dar iki šios Seimo kadencijos pabaigos.

      „Aš manau, kad šitas klausimas įrodo neapibrėžtumą, kurį mes Lietuvoje šiuo metu turime, susikūrėme patys, kai kalbame apie lobistinės veiklos reguliavimą. Būtent dėl to norėčiau, kad per ateinančius kelis mėnesius susitartume pagaliau, kaip reikėtų tvarkingai, skaidriai, laikantis visų įstatymų bendrauti su sprendimų priėmėjais“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.

      Jis taip pat pridūrė, jog akivaizdu, kad šiuo metu yra daug terpių neskaidrumui, todėl svarbu skaidrinti įtakos darymą.


      Pasak S. Muravjovo, reikėtų sutarti ir dėl to, kad teisėtas lobizmas prisideda prie valstybės sprendimų priėmimo.

      „Klausimas, ar mes pasiruošę susitarti, kad lobizmas, teisėtas lobizmas yra kasdienė mūsų demokratinės valstybės sprendimų priėmimo dalis. Mano akimis, svarbu susitarti, kad įtakos darymas yra žmonių bendravimo pasekmė – tame nieko blogo savaime nėra. Tai, kad nesame tinkamai sureguliavę lobistinės veiklos, esame savo sugalvotų taisyklių įkaitai“, – teigė S. Muravjovas.

      Praėjusių metų pabaigoje „valstiečiai“ Ramūnas Karbauskis ir Agnė Širinskienė buvo pateikę Lobistinės veiklos įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta įpareigoti politikus ir valstybės tarnautojus deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą.


      Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus tuo metu „valstiečių“ pasiūlymą apibūdino kaip totalitarinę kontrolę.

      Per priėmimo stadiją formuluotės buvo pakeistos, ir nauja Lobistinės veiklos įstatymo redakcija liko nepriimta.

      Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra antradienį pranešė apie ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.

      Taip pat pranešta, kad sulaikytas V. Sutkus ir M. Zalatorius bei dar keturi asmenys iš „verslo pasaulio“, konkrečiai teisėsauga nenurodė, kokie įtarimai pateikti sulaikytiesiems.

      Teisėsauga galimus nusikaltimus sieja su neteisėtai vykdoma lobistine veikla ir poveikiu teisėkūros procesams. Teisėsauga teigė besiaiškinanti V. Sutkui priklausančių 400 tūkst. eurų kilmę.

      Prokuratūros teigimu, turimi duomenys leidžia įtarti, kad V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas LVK ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galėjo gauti neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.

      M. Zalatorius įtariamas dalyvavęs keliuose nusikalstamos schemos epizoduose.


      S. Muravjovo teigimu, kol kas neaišku, kas galėjo įvykti, todėl būtų gerai sulaukti daugiau detalių iš teisėsaugos.

      „Šiuo metu būtų sunku komentuoti, kas iš tikrųjų įvyko, būtų labai gerai iš teisėsaugos atstovų sužinoti daugiau (...) Sulaikymas yra labai rimtas veiksmas, tai gali turėti pasekmių kiekvieno iš šios istorijos dalyvių reputacijai“, –  sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.

      Jis pridūrė, kad teisėsauga turėtų pateikti kuo greičiau daugiau detalių apie šią istoriją.

      Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

      Skaityti komentarus