°C
      2020 12 03 Ketvirtadienis

      Dėl galimų Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų – kreipimasis į KT

      Nuotrauka: BNS nuotr.

      2020-11-10 15:00:00

      Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar per šių metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.

      Už tokį nutarimą, kurį priimti ypatingos skubos tvarka pasiūlė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, antradienį balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 23, susilaikė 10 parlamentarų.

      Seimas prašo KT išaiškinti, ar per 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje Andriaus Tapino ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ vykdoma plataus masto informacinė kampanija „Viso gero, Voldemortai“, nukreipta prieš LLRA-KŠS, ir pažeidimai vienmandatėje Panerių–Grigiškių Nr. 11 rinkimų apygardoje turėjo esminės įtakos Seimo rinkimams.

      Į galimus rinkimų tvarkos pažeidimus Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narė Rita Tamašunienė ragino reaguoti, imtis teisinių priemonių, kad tokie dalykai nepasikartotų.

      Daugiausia per diskusijas parlamentarai ginčijosi dėl to, ar Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui kreipimasis buvo pateiktas laiku, ar pavėluotai.

      R. Tamašunienė aškino, kad partija laiku pateikė skundą, bet Seimo pirmininkas, anot jos, nevykdydamas pareigos, neinformavo Seimo, Seimo narių, neorganizavo posėdžio.

      Beje, Seimo pirmininkas V. Pranckietis atmetė kaltinimus dėl to, kad laiku esą nereagavo į LLRA-KŠS kreipimąsi ir nesušaukė plenarinio posėdžio, atkreipdamas dėmesį į tai, kad viskas vyko per šventines mirusiems pagerbti skirtas dienas. Siekdamas užbaigti ginčą, parlamento vadovas pasiūlė ypatingą skubą, taip sudarydamas galimybę priimti kreipimąsi į KT dar antradienį.

      Konservatorius Jurgis Razma mano, kad Seimo kreipimosi į KT turinys turi atitikti Konstituciją ir įstatymus. „Nėra viskas tvarkoje šiuo aspektu. Jeigu priimtume nutarimą, apsijuoktume KT dėl savo teisinio neraštingumo“, – sakė J. Razma.

      Pasak jo, Seimas šiuo klausimu turėjo kreiptis į KT iki lapkričio 3 d. įskaitytinai.

      „Visi matome, kokia šiandien yra diena. (...) Valdantieji nori padaryti gestą koalicijos parteriams ir tiek. Jeigu kreipsimės į KT, tai nieko kito, kaip atmetimo, neįsivaizduoju, todėl susilaikysiu“, – sakė J. Razma.

      Seimo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas mano, kad Seimo plenarinis posėdis, kuriame būtų svarstomas kreipimasis į KT, turėjo būti sušauktas ne vėliau kaip lapkričio 2 d. „Vertinčiau tai kaip politinį pareiškimą, kaip rezoliuciją, nuomonės pareiškimą, nes manau, kad šaukštai po pietų“, – sakė J. Sabatauskas.

      Parlamentarai savo kreipimesi pabrėžė tai, kad šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai gali iškreipti rinkėjų valią ir turėti esminės įtakos politinės valdžios formavimui ir Tautos ateičiai.

      „Sąžiningi rinkimai – pamatinė demokratijos sąlyga, dėl to rinkimai, jeigu jie vyksta pažeidžiant esminius konstitucinius demokratinių ir laisvų rinkimų principus, negali būti laikomi demokratiškais ir laisvais, o tokiuose rinkimuose išrinkti asmenys negali įgauti Tautos atstovų teisių bei įgaliojimų veikti Tautos vardu ir interesais, o bet kokios abejonės dėl galimų rinkimų įstatymų pažeidimų ir rinkimų rezultatų teisėtumo privalo būti pašalintos, iki išrinkta valdžios institucija gauna įgaliojimus veikti, nes priešingu atveju būtų pakirstas pasitikėjimas Tautos atstovybe ir pačia valstybe“, – sakoma Seimo kreipimesi į KT.

      Seimas prašo KT išvados, ar per 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, Andriui Tapinui ir viešajai įstaigai „Laisvės TV“ vykdant plataus masto informacinę politinę kampaniją „Viso gero, Voldemortai“, nebuvo pažeistos teisės normos, nustatančios politinės reklamos ir agitacijos žymėjimo reikalavimus – nurodyti lėšų šaltinį ir politinę reklamą aiškiai atskirti nuo kitos skleidžiamos informacijos politinės kampanijos laikotarpiu.
      KT klausiama, ar per Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos dėl draudimo atitinkamais
      terminais skelbti kompromituojamą medžiagą nesuteikiant galimybės partijai ir jos kandidatams pareikšti atsakomąją nuomonę.

      Seimas teiraujasi KT, ar per spalio 11 d. Seimo rinkimus vienmandatėje Panerių–Grigiškių rinkimų apygardoje, kurioje buvo nustatyti daugybiniai balsų skaičiavimo ir rinkimų agitacijos taisyklių pažeidimai, nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, nustatančios demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais; ar šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje leido

      Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) tiksliai nustatyti kandidatus, patekusius į antrąjį Seimo rinkimų turą.

      Kreipimąsi į KT inicijavo Seimo „valstiečiai“, socialdarbiečiai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai.

      Skaityti komentarus