Įgyvendinta Matuko reforma, dėl kurios ministras net prie kapo parklupęs buvo, atskleidė keletą didelių bėdų. Pirmoji - kad net ir sutelktas valdančiųjų ir opozicijos palaikymas, deja, nereiškia reformos įgyvendinimo. Primenu, kad įstatymo pataisas pateikė Karbauskis, Tomilinas, Šakalienė ir Navickienė, redagavo Dagys ir visas Socialinių reikalų komitetas ir dar, kiek pamenu, labai džiaugėsi, kad puikūs kompromisai rasti. Ir atrodė, kad jei jau visi sutarsime - Matuko situacija nepasikartos, arba bent jau vaiko teisių padėtis pradės keistis.

Atrodė.

Vyriausybė išleido keletą nurodymų ir tikėjosi, kad viskas automatiškai susitvarkys. Net puikiai funkcionuojančiose vakarų valstybėse tokios apimties projektai, kaip vaiko teisių apsaugos reforma, turi savo atsakingus asmenis. Tiek politinę atsakomybę, tiek ir vadybinę, prisiimančius. Šiandien aš net neturiu ko paklausti - kas atsakingas už klaidas, kurios yra akivaizdžios. Ministras čiulba, kad VISKAS yra tvarkoje. Premjerui svarbu, kokią politinę kovą laimėt ir, svarbiausia, savo Prezidentinio kilimo nesupurvint, nes dar žiū, gali imt ir neišrinkt. Seimo balsavimas reiškia įpareigojimą Vyriausybei. Tačiau ne šiai, nes ši yra sau, be atskaitomybės prieš Seimą. Kai Premjeras su ministru negeba prisiimti atsakomybės, prisiima Puidokas, kuris apie vaikų teisių apsaugą supranta panašiai, kaip aš apie baletą.

Antroji bėda - reformos lūkestis. Daugelis tikėjosi, kad reforma sumažins smurtą prieš vaikus. Tačiau čia kaip ir su vaistais nuo kosulio. Kosinčiųjų skaičiaus jie nemažina. Taip ir Matuko reforma, su smurto priežastimis ji, deja, nekovojo. Spėju, kad čia veikia ir policinis požiūris - reaguoti į nusikaltimą. Yra pranešimas - gelbstime galimą auką, bet nekeliame klausimo - ar ateityje, kitose panašiose šeimose tokių atvejų mažės.

Ir pagaliau šiandien turime rezultatą. Iš Mindaugo Puidoko daug nesitikėjau (gal tik, kad savo vaikų neskriaudžia), bet to, kas pateikta šiandien, aš kategoriškai nepalaikysiu. Prisidengiant rėksmingomis frazėmis, kad Seimas suskubs saugoti ir ginti šeimas, išties Seimo narių grupė nori ĮSTATYMU įteisinti smurtą prieš vaikus. Bus leidžiamas nežymus smurtas, leidžiamas ir šioks toks vaiko žeminimas. Su rykštele, kitaip tariant, galėsite užvanoti, išsityčioti irgi, nes Seimo narių nuomone, tai gal ir ne toks jau žymus skausmas, o tik beržinė košė, o tokio reiškinio, kaip emocinis smurtas, Seimo narių grupė matyt išvis nėra girdėjusi. Barbarizmo sugrąžinimas vardan kelių pigių politinių taškų.

Aš nepalaikysiu ir tikiuosi, kad bent kai kurie pasirašiusieji atsitokės ir atsiims savo parašus nuo šitos barbariškos reformos.

Kas turėtų būti? Pirmiausia, tai ministras turi prisiimti atsakomybę. Jei jis nėra tuščia vieta, tai jis turi sustabdyti šitus kliedesius. Negali suvaldyti jį delegavusios frakcijos, nes politiniai instrumentai mažoki? Tai kur Premjeras? Nepatogi tema dar nuo Garliavos laikų? Ar šie “profesionalai” gali bent žodį pasakyt ar jiems tinka grįžt į XIX amžių. Jei negalės, gal atsiras Seime grupė žmonių, kurie parengs alternatyvą, vertą Lietuvos vaikų.