Palyginkime pasitikėjimo lygį su Policija. Ja tuo pačiu metu pasitikėjo 59,4 % Lietuvos gyventojų. Situacija Lietuvos žiniasklaidoje verčia susirūpinti, nes dauguma žmonių netiki, kas joje rašoma. O kur gi to priežastys?

Ar mes esame išskirtiniai?

2017 m. balandį ES valstybėse buvo atliktas „Eurobarometro“ tyrimas. Pagal šį tyrimą, didžiausias pasitikėjimas žiniasklaida yra Suomijoje (61 proc.), Portugalijoje (57 proc.), Bulgarijoje (48 proc.), Nyderlanduose ir Rumunijoje (po 47 proc.). Lietuvai tąkart teko šešta vieta. Tuo metu mūsų šalyje žiniasklaida pasitikėjo 46 % gyventojų. Mažiausiai pasitikinčiųjų žiniasklaida yra Graikijoje (15 proc.), Jungtinėje Karalystėje (21 proc.) ir Prancūzijoje (23 proc.).
Pagal šiuos duomenis matome, kad Lietuva 2017 metais dar turėjo didesnį, tačiau nepakankamą pasitikėjimą žiniasklaida. O kokios tokio nepasitikėjimo priežastys?

Daugiau nei ketvirtadalis žiniasklaidos sutelkta vienose rankose

TNS 2017 metų Žiniasklaidos tyrimų apžvalgoje teigiama, jog  83,6 % gyventojų televiziją žiūri kiekvieną dieną. TV yra didžiausias žiniasklaidos kanalas. Tuo tarpu 28,4 % televizijos auditorijos tenka LNK grupei, kuri priklauso „MG Baltic“ koncernui. Šis koncernas yra siejamas su Liberalų sąjūdžio korupcijos byla. Byla prasidėjo, kai Eligijus Masiulis (buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas) galimai paėmė kyšį iš Raimondo Kurlianskio, kuris tuo metu buvo koncerno „MG Baltic" viceprezidentas, UAB „MG Baltic Media" ir UAB „Alfa Media" vadovas.

R. Kurlianskis žurnalistų įvardytas kaip 9 įtakingiausias žiniasklaidos atstovas

2017 m. delfi.lt vykdytame projekte „įtakingiausieji“ Raimondas Kurlianskis buvo įvardytas kaip 9 įtakingiausias žiniasklaidos atstovas. Šis asmuo yra įtariamas davęs kyšį Eligijui Masiuliui, tačiau žiniasklaidos atstovai jau po skandalo vis tiek įvardija šį asmenį kaip vieną iš įtakingiausių. O tai reiškia, kad šis žmogus gali padėti padaryti karjerą ir, kad šio žmogaus nurodymai kitiems žurnalistams yra svarbūs. Tai rodo, kad „MG Baltic“ turi labai didelę įtaką informacijos pateikimui Lietuvoje. 

Kas yra MG Baltic?

UAB Koncernas „MG Baltic“ – viena didžiausių Lietuvos įmonių grupė, valdanti 78 bendroves, veikiančių mažmeninės prekybos drabužiais („Aprangos“ grupė), didžiausios alkoholio prekybos ir gamybos grupės („Mineraliniai vandenys“, „Tromina“, „Stumbras“, „Alita“, „Anykščių vynas“), žiniasklaidos (LNK grupė), IT ir telekomunikacijų („Mediafon“), nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros („MG Valda”) ir statybų („Mitnija”) sektoriuose. „MG Baltic“ grupės bendrovių apyvarta 2017 m. siekė 607 mln. EUR. Šis koncernas didžiąja dalimi pajamas gauna iš alkoholio pardavimo ir gamybos. Todėl nenuostabu, kad jų turimi kanalai blokuoja neigiamą informaciją apie alkoholio vartojimą ir apie alkoholio gamybos bei prekybos žalą valstybei ir atskiriems žmonėms. 

MG Baltic byla įsibėgėja, o MG Baltic stengiasi neužleisti pozicijų

„MG Baltic“ koncerno veikla įtraukia vis naujus politikus liberalus: G. Steponavičių, Š. Gustainį, darbietį V. Gapšį, konservatorius M. Adomėną, L. Kasčiūną, G. Landsbergį,  netgi A. Maldeikienė gavusi daug eterio iš LNK grupės pateikė įstatymo projektą, kuris buvo palankus alkoholio prekybininkams ir kurį buvo paruošę „MG Baltic“ darbuotojai. Šiuo metu LNK grupė nepaprastai daug dėmesio skiria galimam kandidatui į Lietuvos prezidentus G. Nausėdai. Ar jau laikas skambinti pavojaus varpais dar neaišku, bet į šios grupės žiniasklaidos priemones reikia žiūrėti įtariai. 

Kaip žiniasklaida praranda pasitikėjimą?

Žiniasklaida savo rankose turi didžiulę jėgą ir žmonės iš jos tikisi objektyvumo bei nešališkumo. Augant pilietiniam aktyvumui žmonės pradeda pastebėti, kad žiniasklaida vykdo naujienų atranką arba cenzūrą kai kurioms naujienoms. Jau klasika yra tapę pasakojimai, kaip skandalinga informacija apie alkoholio pramonės veiklą Seime būna patalpinta interneto portaluose, o vėliau išimama. Tie aktyvūs žmonės pradeda kalbėti su savo bendraminčiais, pasakodami šias istorijas, todėl žiniasklaida lėtai, bet užtikrintai kasasi sau duobę. Dabartinė situacija, kai buvo paliesti neskaidrūs LRT sandoriai, o didžioji dalis žiniasklaidos atstovų arba tyli arba palaiko susikompromitavusius žurnalistus, daro meškos paslaugą Lietuvos žiniasklaidos patikimumui. Tokie ir panašūs įvykiai ir sukuria bendrą nepasitikėjimą, kuris lemia bendrą Lietuvos nuotaiką, kai niekuo negalima pasitikėti. Reikia pasidžiaugti, kad bent ugniagesiais žmonės pasitiki.