°C
      2024 03 29 Penktadienis

      Lietuviai palaiko Ukrainą. Tačiau ne visi

      Nuotrauka: ukrinform.net nuotr.

      2022-06-17 14:00:00

      Rusijos karinė invazija į Ukrainą sulaukė įnirtingo Europos pasmerkimo. Bet ne visose srityse. Daugelyje Rusijos kaimyninių šalių, ypač tose, kurios kadaise priklausė SSRS, nedidelė dalis daugiausia rusakalbių išreiškė paramą invazijai ir gynė Vladimiro Putino tikslus, rašo „Euronews“.

      Vienas iš pavyzdžių – nedidelė Baltijos valstybė Lietuva, kuri ribojasi su Rusijos Kaliningrado anklavu. Lietuvos mokslo tarybos duomenimis, iki 15 % Lietuvos gyventojų yra rusakalbiai, o rusai yra antra pagal dydį tautinė bendruomenė Lietuvoje.

      25 metų Saša Danilkova, gimusi ir augusi Lietuvoje, kalba tik rusiškai. Nors S. Danilkova save apibūdina kaip lietuvę, pusė jos šeimos yra rusakalbiai, kilę iš rusų ir ukrainiečių. „Aš esu visiškai prieš karą. Tai beprotybė.  Putinas ir jį supantys žmonės išprotėjo“, - sakė ji.

      Tačiau S. Danilkovos požiūris į karą visiškai prieštarauja jos tėvų ir šeimos, ypač vyresnių jos narių, požiūriui. „Sako, taip, liūdna, kad žmonės mirs. Tačiau kai kurie mano šeimos nariai mano, kad karo reikėjo ir Putinas yra teisus“, - pasakojo moteris.

      Nors Lietuvos rusakalbių mažumos požiūris į karą nebuvo tirtas, yra orientacinių apklausų. Viename Lietuvoje atliktame Europos vertybių tyrime 54 % asmenų, kurių gimtoji kalba buvo rusų, pritarė Maskvos teiginiui, kad Rusijos politika yra adekvatus atsakas į JAV ir NATO veiksmus, nukreiptus prieš ją. Dar 48 procentai respondentų teigė manantys, kad Krymas, kurį Maskva aneksavo 2014 metais, teisėtai priklauso Rusijai.

      S, Danilkova tvirtino, kad už jos šeimos proputiniškų simpatijų slypi amžius. „Vyresnės kartos lietuviai yra artimesni rusams. Jie žiūri, klauso ir skaito tik rusiškas žinias ir dažniausiai kalbasi su kitais rusakalbiais. Jie negirdi kitų požiūrių“, – pasakojo S. Danilkova.

      Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų direktorė dr. Margarita Šešelgytė teigė, kad rusakalbiai Lietuvoje kuria „paviršutinišką įtampą“. Ji sakė, kad daugelis rusakalbių bendruomenės yra susirūpinę dėl vyriausybės iniciatyvų pervadinti Lietuvos Rusų dramos teatrą Vilniuje dėl Ukrainos karo, taip pat sovietinių statulų demontavimo. Anot M. Šešelgytės, į rusakalbius lietuviai taip pat vis dažniau žiūri įtariai. „Yra tam tikri stereotipai, sukeliantys nepasitikėjimą“, – sakė ji, motyvuodama, kaip rusakalbių ketinimai stoti į Lietuvos kariuomenę viešose diskusijose buvo sutikti įtariai ir priešiškai.

      Visgi Rusijos įtaka susijusi ne tik su amžiumi. M. Šešelgytės teigimu, Lietuvos rusakalbėse mokyklose parama Rusijai ir V. Putinui yra „gana didelė“. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad daugelis mokytojų mokyklose yra rusai, be to, vartoja rusų kalbą, kuri „padeda susikurti tapatybę, kas jie yra“. „Mokyklos yra vietos, kur Rusijos propaganda ir dezinformacija vis dar pasiekia jaunesnįjį visuomenės segmentą“, – sakė M. Šešelgytė.

      Šiuo metu Lietuvoje veikia 48 rusiškos mokyklos, kuriose kasmet mokosi apie 14 000 mokinių. Siekdama apriboti Rusijos įtaką, Lietuva 2022 metais uždraudė Rusijos ir Baltarusijos televizijos kanalus bei užblokavo daugybę Rusijos naujienų kanalų internete.

      Tačiau M. Šešelgytė sakė, kad situacija Lietuvoje „nėra tokia bloga kaip kitose Baltijos šalyse“, kur yra didelės rusakalbių mažumos. Viena iš priežasčių, anot jos, yra ta, kad Lietuvos rusakalbiai yra gerai integruoti. „Jie dirba valstybės tarnyboje, studijuoja tuose pačiuose universitetuose, lanko tuos pačius restoranus, barus, ko nėra kitose Baltijos šalyse, kur yra didesnė segregacija“, – sakė mokslininkė.

      Rusakalbiai Latvijoje ir Estijoje, kur jie sudaro apie 25 procentus gyventojų, ilgą laiką susidūrė su politiniais ir socialiniais sunkumais nuo šių šalių nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. Didelė dalis rusakalbių šiose valstybėse vis dar neturi jų pilietybės, o tai reiškia, kad negali balsuoti arba užimti pareigų nacionaliniame arba Europos Parlamente.

      M. Šešelgytė sakė, kad Lietuvos rusakalbių mažumos reikalai „gerėja“, kai keičiasi kartos, nepaisant problemų, susijusių su karu.

      Lietuva yra viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų visame pasaulyje. „Baltic News Service“ apklausa rodo, kad apie 50 % lietuvių paaukojo pinigų ar rado kitų būdų padėti Ukrainai. Toks bendras klimatas, sakė M. Šešelgytė, verčia rusakalbius lietuvius nesutikti su karu. „Kare nėra vietos pilkajai zonai. Yra arba balta, arba juoda, ir tu turi užimti vieną pusę. Mes perduodame žinutę, kad karą sukėlė Rusijos režimas, tačiau rusakalbiai yra saugūs. Nėra jokios raganų medžioklės. Turime išlikti vieningi“, – pabrėžė politologė.

      Šaltinis

      Skaityti komentarus

      Artūras 2022 17 06 04:37

      Taigi amerikinis su rusų kariauja

      0
      0
      Atsakyti

      Komentuoti gali tik registruoti vartotojai